Prieš tris mėnesius, kad būsto kainos didės, manė 52 proc. gyventojų, kad mažės, – 13 proc., kad bus tokios pat, – 23 procentai.
Panašūs gyventojų lūkesčiai, kai pusė jų ar kiek daugiau negu pusė tikisi būsto kainų kilimo, jau laikosi beveik metus nuo 2015 metų birželio mėnesio.
„Viena vertus, didesnių būsto kainų lūkesčius galima sieti su bendrais geresniais lūkesčiais. Kai žmonės laukia geresnės arba bent jau ne blogesnės finansinės padėties, didesnių arba bent jau stabilių pajamų, logiška, kad jie mano, jog ir būsto kainos galėtų didėti. Tuo tarpu naujausi statistiniai duomenys rodo, kad būstas vidutiniškai brangsta šiek tiek lėčiau, negu didėja vidutinis darbo užmokestis“, - sako šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Būsto kainų kilimo Lietuvoje per ateinančius 12 mėnesių kiek dažniau tikisi kaimų ir mažesnių miestų gyventojai (58 proc.), o didmiesčių gyventojai dažniau negu kiti nurodo, kad būsto kainos liks tokios pat (30 proc.).
„Jau keletą metų stebime, kad šalies sostinėje kainos pamažu kyla, o likusioje Lietuvos dalyje ryškesnių pokyčių nematyti – kainos arba nedidėja, arba būsto rinka yra tiesiog sustingusi. Gali būti, kad mažesnių miestų ar kaimų gyventojai nuomonę susiformuoja girdėdami žinias apie kainų pokyčius sostinėje“, - sako J. Varanauskienė.
Gyventojų apklausą apie būsto kainų lūkesčius Lietuvoje atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ 2016 metų kovo mėnesį. Iš viso apklaustI 1 037 Lietuvos gyventojai, kurių amžius 15–74 metai, iš 122 vietovių. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.
