Didelę ir staigią emigracijos bangą išgyvenusią mūsų šalį jau pasiekia vis daugiau darbo imigrantų iš įvairiausių ir tolimiausių pasaulio valstybių.Kol kas užsieniečiai į Lietuvą dažniausiai atvyksta kurti šeimų. Tačiau jau daugėja ir vadinamųjų ekonomikos imigrantų, kurie čia randa darbo.
Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė teigia, kad migracijos tendencijos ir pasaulyje, ir Lietuvoje yra panašios.
Todėl vis dažniau mūsų šalimi, galimybe joje įsidarbinti domisi ne tik europiečiai, bet ir kinai.
Kokios priežastys, jūsų nuomone, skatina žmonių migraciją?
Žmonės nuo senų laikų galvojo, kad už jų miško bėgioja eiklesni elniai, kad kitur geriau gyventi. Todėl jie keliaudavo iš vienos vietos į kitą. Žinoma, žmonių migraciją skatino ir karai, ir geografiniai atradimai.
Dabar populiariausia ekonominė migracija. Šiuo atveju žmonės iš mažiau išsivysčiusių šalių vyksta ten, kur gali daugiau uždirbti, kad galėtų padėti savo šeimoms. Šie visi procesai daro įtaką ir Lietuvai. Mūsų šalis visada istoriškai buvo Europos kelių, taip pat ir migracijos kelių, kryžkelėje.
Kas dažniausiai į Lietuvą vilioja užsieniečius?
Dažniausiai į Lietuvą užsieniečiai atvyksta kurdami šeimas, tačiau po 2008 metų, kai Lietuvai ėmė trūkti darbo jėgos, ypač statybose, į pirmas pozicijas išsiveržė ekonominiai migrantai. Tokių buvo daugiau nei 50 proc. visų atvykstančiųjų. Be to, į Lietuvą atvažiuoja studentai iš mažiau išsivysčiusių šalių (ir ne tik) siekti aukštojo mokslo.Iš kokių šalių pas mus daugiausia atvyksta imigrantų?
Kol kas iš artimiausių šalių – Baltarusijos, Rusijos Federacijos, Ukrainos, Moldovos. Į pirmą penketuką patenka jau ir Kinija. Į Lietuvą per metus atvyksta apie 500 kinų, tad jau reikėtų sakyti „labai daug“, nors iš tiesų šis skaičius nedidelis.
O koks, jūsų duomenimis, pasaulinis migracijos mastas?
Per metus planetoje migruoja apie 200 mln. žmonių – 3 proc. visos žmonijos. Tai tarsi Brazilijos dydžio šalis. Bet tai yra vertinama kaip normalus migracijos dydis. Jei migrantų padaugėja, tuomet valstybių vadovams jau reikia sunerimti.
Lietuvos darbdaviai skundžiasi, kad, norint mūsų šalyje įdarbinti užsieniečius, tenka sugaišti daug laiko. Ar iš tiesų tas procesas toks sudėtingas?
Imigracijos politiką yra suformavusi Vyriausybė. Piliečių iš mažiau išsivysčiusių šalių imigracija turėtų kompensuoti iš Lietuvos emigravusius piliečius. Tačiau vis dėlto trečiųjų šalių piliečių atvykimas į Lietuvą neturėtų skatinti lietuvių emigracijos. Čia būtinas labai aiškus balansas.
Manau, kad užsieniečių įdarbinimo sistema mūsų šalyje yra gana lanksti. Nėra taip, kad štai susigalvojo pilietis iš trečiojo pasaulio šalies ir atvyko į Lietuvą dirbti. Visų pirma kiekvieno užsieniečio atvykimą dirbti inicijuoja jo darbdavys Lietuvoje. Jis privalo Lietuvos darbo biržai deklaruoti, kad turi laisvą darbo vietą, ir nurodyti, kad jam reikalingas konkrečios specialybės darbuotojas.
Tuomet Darbo birža patikrina, ar nėra Lietuvoje tokio darbo ieškančio asmens. Jei tokio darbuotojo neatsiranda, tuomet į tą darbo vietą gali pretenduoti bet kurios Europos Sąjungos šalies pilietis. Ir tik tada, jei ir čia tokio nėra, šią darbo vietą gali užimti trečiojo pasaulio šalies pilietis.
Tokia yra normali darbo rinkos apsaugos sistema, kuri taikoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Lietuvos darbo birža stengiasi apsaugoti mūsų šalies darbo rinką. Migracijos departamento rūpestis – užtikrinti valstybės ir piliečių viešąjį saugumą.
Darbdaviai dažnai išsako tokius pageidavimus, tarsi Migracijos departamentas šiuo atveju turėtų būti bilietų atvykstantiesiems pardavėjas. Tačiau mūsų departamentas turi atlikti kiekvieno atvykstančio piliečio detalią patikrą. Ir tam reikia laiko.
Šie žmonės yra tikrinami ne tik „Sodroje“, Mokesčių inspekcijoje, Policijos departamente, Valstybės saugumo departamente, bet ir tarptautinėse organizacijose – Interpolo, Europolo duomenų bazėse. Taip pat yra konsultuojamasi su visomis ES šalimis.
Todėl mūsų specialistai, rinkami medžiagą, turi įvertinti visų tarnybų atsakymus – ir tai užtrunka, bet šio proceso negalime pagreitinti. Reikėtų pažymėti, kad visi sprendimai priimami pagal Viešojo administravimo įstatymą, todėl jie gali būti skundžiami teismine tvarka. Taigi turime laikytis visų reikalavimų, kad paskui nekiltų teisinių ginčų.
Tačiau pasakyčiau, kad su verslo atstovais Migracijos departamentą sieja, galima sakyti, džentelmeniškas susitarimas. Statistika skelbia, kad apie 87 proc. visų prašymų mūsų departamente išnagrinėjami per 3 mėnesius.
Kokia lietuviškos emigracijos ir imigracijos statistika?
Per dešimt šių metų mėnesių savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 74 tūkst. piliečių. Tai oficiali statistika. Aišku, tas padidėjimas sietinas su privalomojo sveikatos draudimo įteisinimu. Manau, kad tokių piliečių, kurie dėl šio draudimo deklaravo savo išvykimą, yra apie 30 proc. Ir tas procesas, esu įsitikinęs, dar tęsis metus kitus, kol visi emigrantai deklaruos savo išvykimą. Europos Sąjungos valstybėse trečiųjų šalių piliečiai sudaro apie 7–9 proc. visų tos šalies gyventojų. Lietuvoje šie skaičiai gerokai mažesni – tokių piliečių yra vos 1 proc. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 34 tūkst. piliečių, kurie turi leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje.
Europos Sąjungos šalių vyriausybės jau pritaria griežtesnei migracijos kontrolei. Šiais klausimais griežčiau pasisako Prancūzija, Nyderlandai, Švedija, Italija.
