Prieš 20 metų iš bendros starto pozicijos pajudėjusios Baltijos šalys siaučiant krizei netikėtai išsiskyrė - estai toli užnugaryje paliko ne tik Lietuvą, bet ir kai kurias senąsias Europos valstybes. Iš kur šis fenomenas? Ekspertai be nuostabos tvirtina: mažiausia valstybės skola, politinis nuovokumas, pagaliau - korupcijos netoleravimas nuvedė šalį į priekį. Tačiau mūsų premjeras Andrius Kubilius vis dar juokina Europą teigdamas, kad netrukus pralenksime sesutę Estiją.
Lėti, bet užtikrinti
Anekdotai apie estų lėtumą netikėtai liovėsi būti kuriami. Liko nebent vienintelis, paaiškinantis, kodėl estai gyvena geriau nei lietuviai: jų valdžia paprasčiausiai nespėjo praskolinti biudžeto, o žmonės - emigruoti. Tačiau visa Europa šneka, jog estams pirmiems pavyko susidoroti su bene sunkiausiomis Europoje krizės pasekmėmis. Tiesa, anekdotus pamėgo mūsų premjeras A.Kubilius. Ką tik pasibaigusiame Baltijos jūros šalių susitikime jis svečiams rėžė, kad mūsų pagrindinis tikslas - pralenkti estus. Savaime suprantama, tai sukėlė didžiulį svečių juoko protrūkį. Nes premjeras ir pats pripažino, kad pergalė “Eurovizijoje" arba aukso medaliai Europos krepšinio čempionate būtų labiau įgyvendinamas tikslas.
◗ Ekonomistai stebisi, kaip Estija sugebėjo neprasiskolinti ir suvaldyti biudžeto deficitą - pernai Estijoje rodikliai pirmąkart buvo “minusiniai", bet deficitas siekė vos 1,7 proc., tuo tarpu Lietuvoje pasiekėme 8,9 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). Dar labiau stulbinantys duomenys - Estija tituluota mažiausiai prasiskolinusia ES valstybe, t. y. jos skola pernai siekė tik 7,2 proc. BVP. Lietuvoje šis rodiklis - 29,3 proc. BVP.
◗ Mūsų Baltijos sesės sėkmę lėmė ne tik tai. Iš buvusių sovietinio bloko valstybių Estijoje korupcijos lygis - pats mažiausias, Lietuvoje - vienas didžiausių. Pagal korupcijos suvokimą iš 10 balų Lietuva pernai surinko tik 4,9, estai - 6,6.
◗ Estijos valdžia neseniai pasibaisėjo, kad emigracijos mastas šalyje didėja. Iš šalies išvyko net 4674 žmonės. Tai buvo pirmas kartas nuo Nepriklausomybės atgavimo, kai išvykstančiųjų skaičius viršijo grįžtančiųjų. Tiesa, nors Estijoje žmonių yra dukart mažiau negu Lietuvoje, mūsų oficialios emigracijos mastas 2009-aisiais buvo penkiskart didesnis - 22 000
žmonių.
◗ Europos Komisija pritarė euro įvedimui Estijoje nuo kitų metų. Tiesa, kiek tai reikalinga, ginčijasi tiek ekonomistai, tiek eiliniai šalies piliečiai - net 55 procentai gyventojų nesutinka, kad euras būtų įvestas, dalis jų neturi dėl to nuomonės. Tačiau vien jau pripažinimas, kad Estija atitinka keliamus reikalavimus, rodo daug.
◗ Netikėta žinia Europai buvo ir tai, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) narės prieš mėnesį Estiją nutarė pakviesti į savo gretas. Ši organizacija jungia ekonomiškai stabiliausias ir daugiausia į pažangą investuojančias Europos valstybes. Nieko nuostabaus, nes Estijos statistikos departamentas skelbia: lėšų moksliniams tyrimams ir jų vystymui, padalijus iš žmonių skaičiaus, Estijoje skiriama du kartus daugiau nei Latvijoje ar Rusijoje.
◗ Estijoje turizmas, palyginti su Lietuva, tiesiog klesti. Net vykstant skandalingajam renginiui “Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009", Lietuvoje pernai apsilankė geriausiu atveju 1,4 mln. turistų, viešbučiuose apgyvendinta tik 660 000 užsieniečių. Estija, neišleidusi šimtų milijonų jokiems renginiams, per metus apgyvendino 2,15 mln. turistų. Paaiškinimas paprastas: Estijoje taikomas mokesčių tarifas viešbučiams - 7 proc., Lietuvoje - 21 proc. Tad turistai vyksta ten, kur pigiau.
Rūpinimasis žmonėmis
Ir Estijoje dirbantys lietuviai vienbalsiai tvirtina - skaičiai tik rodo tai, kas matoma plika akimi: tvarkytis sugeba ne tik politikai, bet jų paramą išsireikalauja ir patys piliečiai. Štai Jolanta Bastienė, turinti 20 metų ūkininkavimo patirtį, ilgai dirbusi Estijoje vienos bendrovės gamybos direktore, paaiškino skirtumus.
“Pirmiausia ten visiškai kitoks požiūris į darbą - žmonių nereikia kontroliuoti, prižiūrėti", - pastebėjo skirtumus lietuvė. Ūkininkauti Lietuvoje jai nesisekė. Net modernios stebėjimo kameros neprivertė moterų prieš melžiant karves plautis rankas, kaip to reikalaujama. Dar sunkiau buvo su vyrų darbo jėga - rasti neprasigėrusių darbininkų buvo sudėtinga. Persikėlus į Estiją su šiomis problemomis jai vargti neteko.
“Estijoje kaimo žmonės sulaukia didžiulės Vyriausybės pagalba. Buvo projektų ir pas mus, bet nesugebėdavome to paimti ir išmokti, kai estai greitai viską ėmė taikyti savo versle", - patirtimi dalijosi
J.Bastienė.
Tačiau estų sėkmę lėmė ne tik gebėjimas prisitaikyti. Esą jau Estijos politiniu lygmeniu yra aiškus supratimas - į valdžią einama tarnauti ne sau, o šaliai.
Dirbti einama visiems
“Stebėjausi ir aš. Vienos Baltijos šalių įmonių grupės vadovas man paaiškino: mes viską darome tyliai, ramiai, be to, korupcijos lygis - daug mažesnis. Jis akcentavo, kad yra bendrumo jausmas, supratimas, kas yra valstybė, tenkinami ne vienos politinės partijos interesai, bet stengiamasi, kad valstybei būtų gerai. Bet aš pastebiu, kad yra didžiulė suomiškos kultūros įtaka. Juk kada Suomijoje buvo didelių korupcinių ar politinių skandalų? Suomiai šią įtaką daro ir estams - ten skandalų nėra, net ir su didžiuliais ES skirtais pinigais. Jie stebisi, kodėl pas mus tokios sudėtingos paramos gavimo taisyklės - pas juos viskas taip paprasta, kad nesuvokiama, kaip gali būti kitaip. Nes nėra poreikio apsidrausti", - pripažino J.Bastienė.
Anot jos, Estijos valdžia nuo seno rūpinosi, kad šalis pritrauktų didelių užsienio investicijų. Pavyzdžiui, yra net trys dideli investicijų fondai, dirbantys su žemės ūkiu, Lietuvoje nėra nė vieno. Tačiau Lietuva esą ypač atsiliko nuo estų dėl mūsų valdžios nesugebėjimo valdyti emigracijos masto.
“Lietuvos žemės ūkyje didžiausia problema ta, kad darbuotojas nemotyvuotas. Jaunimas pabėgo į miestus ir išvyko į užsienį, liko dviejų tipų žmonės - arba išgeriantys, arba susiėmę ir toliau dirbantys, bet tokių liko mažiau. Ypač buvo sunku prieš dvejus metus - tiesiog visiškai nebuvo žmonių. Estijoje viskas kitaip. Aišku, yra kultūriniai estų ir lietuvių skirtumai. Bet valstybės politika kokia: arba yra darbo vietų, arba ne, arba priimtina mokesčių sistema, arba ne", - sakė ji.
Su finansais - griežtai
Prieš šešerius metus, baigęs ekonomikos doktorantūros studijas Čekijoje, Aurelijus Dabušinskas gavo pasiūlymą dirbti Estijos centriniame banke. Be abejo, neatsisakė. Esą būtų dirbęs ir Lietuvoje, bet čia jauni ekonomistai valstybiniame sektoriuje nebuvo tokie reikalingi.
“Apskritai toks įspūdis, kad Estija kryptingiau siekia savo tikslų. Kad ir kalbant apie euro įvedimą - jis nebuvo tikslas, bet priemonė makroekonominiam stabilumui užtikrinti. Jie tam buvo visada pasiruošę. Pakilimo metais, kai ekonomika smarkiai kilo, Estija turėjo deficito perteklių, jų skola neaugo. Nereikia būti ir ekonomistu, kad suprastum, jog ekonomikai augant turi šiek tiek santaupų atsidėti, ir tai galėtų sušvelninti ekonomikos nuosmukį. Kaip Estija sugebėjo augimo metu, priešingai nei Lietuva, išvengti biudžeto deficito - įdomus klausimas. Net mes, ekonomistai, aptarinėjome - gal tai įrašyta įstatyme? Žinau, kad Lietuvoje buvo fiskalinės drausmės įstatymas, draudžiantis per daug skolintis. Bet visi politikai iš jo juokėsi ir net nesiruošė laikytis. Estijoje tokių įstatymų nėra, bet estams užteko ir politinės nuovokos - į valstybės finansus jie žiūrėjo griežtai", - tvirtino ekonomistas.
Anot jo, turizmo situaciją Estijoje gerina tai, kad Talinas yra seniai kruizinius laivus priimantis uostas. Klaipėda tik neseniai pritaikė uostą šiam tikslui. Kita vertus, valstybę gelbėjo ir, palyginti su Lietuva, juokingas emigracijos mastas.
Susitvarko be protestų
“Iš Estijos darbo rinkos emigravo vos keli procentai gyventojų. Tad Lietuvos ir Estijos rodikliai turi skirtis ne procentų dalimis, o kartais. Tai galėtų paaiškinti atlyginimas - estai turtingesni negu lietuviai, jų atlyginimai didesni maždaug penktadaliu", - įvardijo estų sėslumo priežastis bankininkas.
Lietuvis neabejoja, kad Estija jau prieš du dešimtmečius padarė keletą ryžtingų sprendimų, kurie lėmė ir dabartinį klestėjimą.
“Nepriklausomybės pradžioje jie šiek tiek “apsivalė" nuo senos nomenklatūros. Kad ir mano darbovietėje daugelis darbuotojų - jauni ir aktyvūs, iniciatyvūs. Jaučiama, kad estai dirba ir sau, ir valstybei. Net man paminėjo, kai pasakiau apie ketinimus dėstyti universitete, - sako, geriau dėstyk magistrantams, ne bakalaurams. Paklausiau kodėl, jie atsakė - reikia geresnių mūsų ekonomistų. Buvo keista, kad centriniam bankui rūpi net universitetai. Taip pat esu girdėjęs iš čia dirbančių lietuvių, ypač verslininkų, kad korupcija, palyginti su Estija, yra Lietuvos pirmoji problema. Taip, Estijoje beveik nėra ir protestų, bet tai susiję su ūkiškesne politika krizės metu. Nors taip pat imtasi drastiškų priemonių, žmonėms buvo lengva patikėti, kad jos - reikalingos", - kalbėjo A.Dabušinskas.
Ramūnas Vilpišauskas - Ekonomistas:
Galima įvardyti ne vieną Estijos politikų sprendimą, kuris prisidėjo prie spartaus ekonomikos atsigavimo po nuosmukio reformų pradžioje. Pavyzdžiui, Estija buvo viena iš keleto šalių pasaulyje (ne tik šiame regione), kurios pirmaisiais reformos metais visiškai pašalino importo muitus užsienio prekybai. Nors nemažai ekonomistų tuo metu stebėjosi tokios “vadovėlinės" politikos vykdymu, bet tai neabejotinai prisidėjo prie konkurencijos stiprėjimo, spartesnio ūkio struktūros prisitaikymo prie globalios ekonomikos, mažesnių kainų vartotojams.
Sunku sutikti su Lietuvos politinio elito nuomone, kad estai tiesiog sugeba pasauliui geriau pasigirti. Žinoma, Estijos viešieji ryšiai atliko svarbų vaidmenį, tačiau be realių laimėjimų jie veikiausiai būtų turėję atvirkštinį poveikį. O kad buvo ir konkretūs sprendimai, rodo patys įvairiausi rodikliai - nuo Estijos kvietimo derėtis dėl narystės ES anksčiau nei buvo pakviesta Lietuva ir Latvija, iki konkurencingumo bei korupcijos suvokimo indeksų, kurie jau daugiau nei dešimtmetį viršija Lietuvos ir Latvijos atitinkamus rodiklius.
Ši Estijos sėkmė neabejotinai suteiks jai papildomų pranašumų ateityje grįžtant į ekonomikos augimo kelią. Kartu tai dar kartą parodo Estijos skirtumus nuo Latvijos ir Lietuvos.
Žinoma, galima teigti, kad Estijai nuo pat reformų pradžios buvo lengviau, nes ji turėjo tokią kaimynę kaip Suomija, kad jos ekonomikos struktūra buvo kitokia negu Lietuvos. Bet Estijos politikos elitas sugeba veikti kiek kitaip nei kitų dviejų Baltijos šalių. Ir ne tik elitas - kitokie emigracijos iš Estijos duomenys, palyginti su Lietuva ir Latvija, taip pat suteikia peno apmąstymams.
Be to, Estija dar gali pasigirti ir santykinai mažais mokesčiais bei drausminga biudžeto politika. Todėl galime tik pasidžiaugti tokia Baltijos kaimynų sėkme.
Ignas Jačauskas
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
