Lietuvos pramonė, palyginti ir su artimiausiomis kaimynėmis Latvija ar Lenkija, gamyboje naudoja daugiau energijos, todėl energijos išteklių brangimas tampa skaudesniu kričiu, mažinančiu konkurencingumą, stabdančiu atlyginimų didėjimą. Pramonininkams didinti energijos naudojimo efektyvumą pastaraisiais metais kliudė ne tik riboti finansiniai ištekliai, bet ir valstybės parama, pirmadienį rašo „Verslo žinios“.
Pagal energetinį intensyvumą - energijos kiekį, sunaudojamą BVP vienetui pagaminti - Lietuva yra viena pažeidžiamiausių Europos Sąjungoje, o jau į primirštas aukštumas vėl kopiančios naftos kainos įsuka ir kitų energijos išteklių brangimą - pamažu brangsta ne tik degalai, bet ir dujos, elektra.
Ekspertai vis pažymi, kad nors energijos išteklių kainos mūsų gamintojams nepalankios, tačiau dar yra nepanaudotų taupymo rezervų. Tačiau juos išnaudoti, dirbti efektyviau - nelengva užduotis, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
„Lietuvoje vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas, esame nedidelė šalis, turinti daug nedidelių įmonių, ir tik valstybės įsikišimas gali paskatinti proveržį“, - sako S. Besagirskas.
Jis pažymi, kad Lietuvos eksportas 2010 m. IV ketvirtį fiksavo rekordines aukštumas, naujų aukštumų turėtume sulaukti ir antrąjį šių metų ketvirtį, tačiau tokių pasiekimų teigiamos pasekmės bus ribotos, jei energijos ištekliai ir toliau nenumaldomai brangs.
