„Nors šiuo metu šalyje elektros energiją gamina 106 vėjo jėgainės, nuo pirmaujančių ES valstybių vis dar atsiliekame. 2012 m. duomenimis, ES pagal vėjo energijos suvartojimą pirmaujančioje Danijoje vėjo jėgainės sugeneravo beveik 27 proc. visos šalyje sunaudojamos elektros energijos, o ES šalių vidurkis pagal vėjo energijos dalį siekė 7 procentus. Lietuvoje praėjusiais metais vėjo pagaminta elektra sudarė tik apie 4 proc. visos šalyje suvartojamos energijos kiekio, tad erdvės plėtrai tikrai yra“, – teigia „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento Energetikos klientų skyriaus vadovas Antanas Sagatauskas.
Pasak jo, dažniausiai vėjo energetikos plėtros projektai įgyvendinami jungtinėmis projektus plėtojančių įmonių ir juos finansuojančių institucijų iniciatyvomis. „Pavyzdžiui, „Swedbank“ alternatyvių energetikos šaltinių projektus plėtoja nuo 2005 metų. Per visą šį laikotarpį vėjo jėgainių parkų statyboms skirta daugiau nei 630 mln. litų ir įrengta 11 vėjo elektrinių parkų. „Swedbank“ finansuotų vėjo jėgainių projektų instaliuotoji galia šiuo metu siekia 151,43 MW arba daugiau kaip 55 proc. visos iki 2013 m. Lietuvoje įrengtos vėjo elektrinių instaliuotosios galios“, – sako A. Sagatauskas.
Didžiąją dalį visos instaliuotos elektros galios sukuria 17 didesnių vėjo jėgainių parkų, kurių instaliuota galia yra ne mažesnė kaip 2 megavatai. Tokių parkų bendroji instaliuota galia sudaro 258,33 MW arba 94 proc. visos Lietuvos vėjo jėgainių instaliuotos galios.
Investuotojai ieško naujų vietų jėgainių parkams Lietuvoje šiuo metu daugiausiai rengiamos sausumos vėjo jėgainės, o dauguma vėjo jėgainių parkų sukoncentruoti Skuodo, Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Tauragės rajonuose. Šiuose Vakarų Lietuvos regionuose vidutinis vėjo greitis svyruoja nuo 5 iki 6 metrų per sekundę, todėl čia įrengtos modernios vėjo jėgainės gali viršyti 35 proc. efektyvumą. Įprastinėmis sąlygomis įrengtų vėjo jėgainių efektyvumas svyruoja nuo 27 iki 35 procentų. „Vakarų Lietuvos potencialas jau beveik išnaudotas. Investuotojai perspektyviausiose vietovėse jau įrengė jėgainių parkus, todėl dabar žvalgosi naujų vietų. Šiuo metu dar yra regionų, kuriuose sąlygos vėjo elektrinių plėtrai būtų ekonomiškai patrauklios. Vėjo jėgainių projektai pradedami įgyvendinti Pakruojo, Biržų rajonuose – šių regionų tyrimų rezultatai sutampa su verslo planuose užsibrėžtais tikslais. Manau, kad mažiausias potencialas plėsti parkus yra Rytų Lietuvoje. Nors šiame regione gerai išplėtotas elektros perdavimo linijų tinklas, čia nepakanka vidutinio vėjo greičio“, – pabrėžia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Vytas Pikšrys.
Pasak S. V. Pikšrio, yra įmonių, kurias domintų vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje, tačiau realūs įgyvendinimo projektai galės prasidėti tik tada, kai Lietuvoje bus pasiektas susitarimas dėl šalies teritorijos bendrojo plano jūrinės dalies panaudojimo bei apsaugos.
Iki 2020 metų Lietuvoje prie elektros tinklų prijungtų vėjo elektrinių įrengtoji suminė galia turėtų būti padidinta iki 500 MW, tai yra, beveik dvigubai. „Šių metų pradžioje Lietuvoje vėjo jėgainių įrengtoji galia siekė 274 megavatus. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) toliau skirsto likusią kvotų dalį skelbiamais aukcionais“, – teigia S. V. Pikšrys.
Naujųjų atsinaujinančių išteklių energetikos rinkoje pirmauja vėjas A. Sagatausko teigimu, vėjo energetika pastaraisiais metais užima didžiąją visos naujųjų atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro, saulės ir vėjo) rinkos dalį. „Šiuo metu vėjo jėgainių galia sudaro 77 proc. visos atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengtosios galios. Biokuro elektrinių galia sudaro apie 15 proc., o saulės ir biodujas naudojančių elektrinių – po 4 procentus visos įrengtosios galios“, – teigia A. Sagatauskas.
Anot A. Sagatausko, ne mažiau svarbu ir tai, kad paskutiniame aukcione vėjo jėgainių parkų vystytojai laimėję aukcioną pasiūlė 24,5 ct/kWh fiksuotą elektros energijos gamybos kainą. „Iš visų elektros energijos gamintojų, gaminančių atsinaujinančių išteklių elektros energiją, ji yra mažiausia. Toliau tobulėjant vėjo jėgainių technologijoms tikėtina, kad atotrūkis tarp rinkos kainos ir fiksuotos elektros energijos gamybos kainos ir toliau mažės“, – kalba A. Sagatauskas.
„Litgrid“ duomenimis, 2011 metais vėjo jėgainės į tinklą patiekė apie 28,3 proc. visos šalyje sugeneruotos alternatyviosios elektros energijos, o 2012-aisiais į tinklą patiektos vėjo jėgainių pagamintos energijos dalis atsinaujinančių išteklių rinkoje jau siekė 32,2 procentus.
Vėjo energetikos plėtojimas Lietuvoje prasidėjo 2004 m., kai darbą pradėjo pirmoji šalyje Vydmantų parodomoji vėjo jėgainė. Jos veiklos analizė buvo panaudota pirmojo Lietuvoje vėjo elektrinių parko statybos, finansavimo bei projektavimo pagrindimui.
