Krizės nualinti smulkieji verslininkai jau parengė reikalavimą Seimui ir Vyriausybei dėl nepriklausomo Lietuvą ištikusios krizės priežasčių tyrimo.
Praėjusią savaitę užbėgdama už akių bet kokioms tyrimo išvadoms grupė ekonomistų rėžė iš peties: dėl kur kas gilesnės nei pasaulyje krizės Lietuvoje kalti skandinaviški bankai.
Nusiplovė rankas
Ekonomistas Vladimiras Trukšinas priminė, kaip ketverius metus iki krizės bankai bruko paskolas. Pasak jo, nebuvo galima pereiti Gedimino prospektu. Klestėjimo metais sėkmingiausiai paskolas daliję bankų vadybininkai buvo apipilami premijomis, kurios skatino ieškoti vis naujų aukų. Prasidėjus finansinei krizei, bankai nusiplovė rankas. Neva jie niekuo dėti, o paskolas ėmę žmonės – saiko neturintys gobšuoliai.
Aktyvių klientų paieškų rezultatai: 2,5 karto išaugo įmonių, skolingų bankui, skaičius; žmonių skolininkų padaugėjo beveik 5 kartus (iki 764 tūkst.); net 55 proc. darbingų asmenų tapo priklausomi nuo bankų.
Išgalvotas VILIBOR
V. Trukšino teigimu, dėl palūkanų litais, prieš pat krizę padidintų 50 procentų, žmonės nepagrįstai bankams permokėjo per 1 mlrd. litų. 2008 m. palūkanos jau esantiems ir būsimiems kreditams verslui bei žmonėms buvo padidintos trečdaliu. Tuomet ir kilo bankrotų cunamis ir nedarbo šuolis.
„Kodėl buvo didinamos palūkanos? Aiškinta, kad padidėjo tarpbankinis nepasitikėjimas. Bet man visiškai vienodai, kas vyksta tarp banko A ir banko Z. Vėliau aiškinta, kad padidėjo nacionalinės valiutos, šalies skolinimosi, vėliau – pačių skolininkų rizika“, – bankų argumentus vardijo ekonomistas.
Pasak jo, pačių bankų susigalvotas VILIBOR neatspindi realios bankų palūkanų rinkos. Visus metus jis viršijo bankų palūkanų nustatomą normą.
„Palūkanos litais buvo kelis kartus didesnės už palūkanas eurais, – kaltinimų bankams negailėjo ekonomistas. – Todėl žmonės ėmė paskolas eurais. Tokių paskolų dalis viršijo 70 proc. Gauta paskola eurais buvo keičiama į litus, uždirbti litai keičiami į eurus paskolai grąžinti. Iš šių machinacijų per pusmetį bankai vien šiemet gavo 104 mln. litų pelno. Tai buvo gera priemonė išstumti nacionalinę valiutą iš paskolų rinkos.“
Priklausomi nuo bankų
V. Trukšinas atkreipė dėmesį, kad bankai noriai skolino mažiausiai efektyviai veiklai – statybų sektoriui, sukuriančiam vos 50 proc. pridėtinės vertės. „Būstas naujų pinigų nesukuria. Buvo sukeltas pinigų badas, todėl Vyriausybei neliko kito kelio, tik skolintis“, – apibendrino jis.
Ekonomistas siūlo taikyti bankams griežtesnę skolinimo politiką, o mums patiems mokytis gyventi iš savų, kad ir sunkiai uždirbtų pinigų. „Tada bankai patys ateis su gerais pasiūlymais. O mums laikas gydytis nuo priklausomybės bankams“, – įsitikinęs ekonomistas.
Verslas nekaltas
Finansų analitiko Stasio Jakeliūno nuomone, NT rinka buvo tapusi savotišku bankomatu. Visa rizika perkelta ant neprofesionalių rinkos dalyvių pečių. Kol galų gale sprogo privačios skolos burbulas.
„Kodėl Lenkija išvengė krizės? Lietuvos statybos sektorius pernai patyrė 48 proc. nuosmukį, o Lenkijoje buvo 5 proc. prieaugis. Paslaptis – bankų paskolų dinamika. Lenkijoje paskolų prieaugis buvo gerokai mažesnis“, – teigė jis.
S. Jakeliūno teigimu, per 22 krizės mėnesius iš Lietuvos į pagrindinius bankus Skandinavijos šalyse iškeliavo per 10–12 mlrd. litų, o bendra paskolų suma sumažėjo 20 proc. Tad natūralu, jog verslas Lietuvoje nustotas kredituoti. Jis šį procesą pavadino skandinaviškos „družbos" efektu.
„Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, taip pat prisidėjo prie krizės, – tvirtino jis. – Padaryta klaidų – paskolų ir įkeisto turto vertės rodiklis nenustatytas, minimalių pajamų rodiklį taip pat nustatydavo tik komerciniai bankai. Tad kam Lietuvos bankas reikalingas? Užsienio rezervus valdyti gali bet kuri maklerių įmonė."
Pasak analitiko, verslininkai ir gyventojai nėra atsakingi dėl krizės. Atsakingos komercinės finansinės ir valdžios institucijos.
Nuomonės:
Advokatas Paulius Docka teigia, kad visi teismai užkimšti nebaigtomis bankinėmis bylomis. „Jei jūs norite iš banko prisiteisti skolą, rezultato sulauksite tik po 2,5 metų. Tačiau paprastai galutinių laimėtojų prieš bankus nėra. Bankas, jei mato, kad jis neteisus, pasiūlo ieškovui taikiai išspręsti ginčą.
Tačiau dar pernai buvo sunku įsivaizduoti, kad būtų sustabdyti bankų prievartiniai veiksmai, tarkim, automobilių areštas. Dabar tokių pavyzdžių jau yra.“
Bankų asociacijos pirmininkas Stasys Kropas neigė kaltinimus bankams: „Visi bankų modeliai skaičiuojant palūkanas yra puikūs, nes niekas nepasiūlė geresnio. O neišsimokantys paskolų žmonės patys kalti.
Pavyzdžiui, yra šeimų, kurios turi ir 16 paskolų. O dėl tarpbankinių palūkanų – paskolos žmonėms išduodamos ilgam laikui, o VILIBORAS – trumpalaikis. Todėl tai negali būti lyginama. O gal yra kas nors, kas gali pasiūlyti kitą rodiklį, kuriuo visi naudotųsi?“
