Žemdirbiai dar nepraranda vilčių sustabdyti Lietuvą besidalijančius naujuosius dvarininkus ir rengiasi trenkti per neteisėtai pralobusių turtuolių nagus, dažnai į save lenktus.
Raginimų beatodairiškai didinti ir kurti tik stambius pramoninius ūkius nebesigirdi. Dabar visi supranta, kad buvo padaryta klaida, už kurią mokama kaimų tuštėjimu, nedarbu, milžiniškomis emigrantų bangomis. Tačiau dar ne viskas prarasta. Nuo kitų metų pradžios įsigalios griežtesni reikalavimai norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau nepakenktų įteisinti dar daugiau apribojimų, žinoma, neperlenkiant lazdos, laikantis ES standartų.
Ragina aktyviau dirbti FNTT agentus
Kas sustabdys turtuolius, kurie už milijonus Lietuvoje supirkinėja žemės ūkio paskirties žemę ir taip neretai plauna dažniausiai neteisėtai įsigytus pinigus? Šis klausimas nuskambėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdyje. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius ūkininkams sakė, kad tuo rūpinasi arba turėtų rūpintis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). „Reikia apie tai informuoti FNTT. Žemės ūkio ministerija kelis kartus kreipėsi į FNTT, raginome, kad jie patikrintų konkrečius atvejus. Jie atsakė, kad tyrimai būtų sėkmingesni, jei ūkininkai juos dažniau informuotų“, – sakė A.Petkevičius.
„Visi žino, kad Jonavos rajone keli asmenys valdo ne šimtus, bet jau tūkstančius hektarų žemės, o vienas žmogus, neturėdamas nė cento kišenėje, neseniai „nusipirko“ 300 ha žemės. Apie tai žino ir FNTT, tačiau niekas nepažaboja šitų veikėjų“, – sakė Jonavos LŪS pirmininkas
Rimantas Kubiliūnas. Jam pritarė kolega iš Pasvalio rajono Vilhelminas Janušonis: „Pasvalio rajone vienas asmuo valdo šešias žemės ūkio bendroves ir kažkodėl niekam neužkliūva, kad jis neturi teisės turėti tiek daug žemės.“
Tokių pavyzdžių turi ir LŪS skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ pirmininkas Romas Kisleravičius bei jo kolegos iš Biržų, Joniškio, Šiaulių, Marijampolės rajonų. „Mes, žinoma, informuosime, tačiau kodėl FNTT pati nesiima jokių veiksmų? Juk mes, mokesčių mokėtojai, jiems mokame atlyginimus, taigi kodėl dar ir dirbti už juos turėtume?“ – stebėjosi LŪS pirmininkas Jonas Talmantas. Pasak A.Petkevičiaus, šiuo metu FNTT gauna visus duomenis apie sandorius, kurie yra didesni nei 15 tūkst. eurų: „Visus stambesnius sandorius jie tikrina. Tačiau supratome, kad to neužtenka. Todėl papildomai reikalausime, kad visi norintieji įsigyti žemės ūkio paskirties žemės deklaruotų pajamas.“
Įsigalios nauji reikalavimai
Nuo kitų metų pradžios likusi laisva valstybei priklausanti žemė jau nebus parduodama, tik nuomojama. Negalutiniais duomenimis, tokios žemės likę apie 90 tūkst. ha. O štai nusipirkti privačios žemės ūkio paskirties žemės spekuliantams bus sunkiau. Tačiau įmanoma. Be to, kitąmet Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės jau galės įsigyti ir užsieniečiai, nors dar yra siekiančiųjų pratęsti draudimo užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės terminą. „Žinau apie ketinimus surengti referendumą, tačiau kas garantuos, kad jo rezultatai mus, žemdirbius, tenkins? Juk mūsų yra apie 150 tūkst., o žemės savininkų – beveik milijonas ir jie, tikėtina, nenorės, kad apribotume jų galimybes parduoti žemę“, – svarstė J.Talmantas.
Numatyta, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. vienas asmuo negalės turėti daugiau kaip 500 ha žemės, be to, įvesta susijusių asmenų sąvoka. Taigi, viena šeima, t. y. vyras, žmona ir nepilnamečiai vaikai, negalės įsigyti daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Be to, dar bus įskaičiuojama ir žemė, kurią šie asmenys turi juridiniuose dariniuose, pavyzdžiui, uždarosiose akcinėse bendrovėse ir kt. Tiesa, Seimas ignoravo žemdirbių pasiūlymus ir nusprendė, kad juridiniuose dariniuose esanti žemė bus skaičiuojama tik tada, kai asmuo turės daugiau nei 50 proc. akcijų.
„Klastingas sprendimas. Tai reiškia, kad jei asmuo bendrovėje turi, pavyzdžiui, 49 proc. akcijų, jam priklausanti žemė nebus įskaičiuojama į nustatytą 500 ha apribojimą. Nelygios sąlygos. Pavyzdžiui, iš bendrasavininkių įsigyta žemė bus įskaičiuojama, o įsigyta iš akcinių bendrovių, jei akcijos nesieks numatytos ribos, nebus įskaičiuojama“, – pastebėjo jaunasis ūkininkas iš Naujosios Akmenės rajono Valius Ąžuolas.
LŪS, stambiausia ir įtakingiausia šalyje ūkininkių organizacija, reikalaus, kad šis apribojimas būtų pakeistas: siūloma įskaičiuoti turimą žemę juridiniuose dariniuose, kai asmuo turi 10 proc. akcijų. Įdomu, kiek Seimo narių nukentėtų, jei toks reikalavimas būtų įteisintas?
Pasiūlymai VMI inspektoriams
Naujieji reikalavimai nepakenks, tačiau jų tikrai per maža. Pasak A.Petkevičiaus, verta pasvarstyti pajamų mokesčio diferencijavimą. Ką tai reiškia? „Mokestis turėtų būti toks, kad neapsimokėtų perpardavinėti žemę. Jis privalo būti toks, kad žemę pirkti būtų naudinga tik tiems asmenims, kurie ją įdirbtų ir siektų gauti pajamas iš žemės ūkio veiklos“, – siūlė Zarasų LŪS pirmininkas Darius Viliūnas. Pasak zarasiškio, apskritai reikėtų, kad dvarininkams daugiau dėmesio skirtų VMI.
„Asmuo, perkantis žemę, turi deklaruoti pajamas. Jei nieko neuždirbai per paskutinius metus, tai iš kur gavai pinigų žemei pirkti?“ – VMI inspektoriams sakė D.Viliūnas. Tiesą sakant, VMI iki šiol dar neatkreipė dėmesio į žemės nuomos niuansus. Vieša paslaptis, kad apie 50 proc. žemės nuomojimo atvejų formaliai registruota panauda. Taigi VMI anksčiau ar vėliau užtiks šią mokesčių vengimo skylę.
Nusipirkę žemės spekuliantai paprastai stengiasi per kelis mėnesius ar per metus ją pelningai parduoti. Todėl A.Petkevičius siūlo nustatyti didesnį mokestį tiems, kurie žemės savo rankose neišlaikė ilgiau nei 5 ar net 10 metų. „Veiksmingiausios yra ne administracinės, o ekonominės priemonės. Pinigingi pirkėjai randa būdų išvengti administracinių apribojimų, o štai ekonominės priemonės paprastai būna labai efektyvios“, – sakė A.Petkevičius. Jis teisus, nes administracinius apribojimus nesunkiai įveikia korupcija.
Siūlo pasinaudoti kitų šalių patirtimi
Danijoje viešėdamas ūkininkas V.Janušonis sužinojo, kad norintieji šioje šalyje įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi mokėti valstybinę kalbą ir 2–4 metus gyventi toje šalyje. Tiesa, Danija šių reikalavimų neseniai atsisakė, tačiau daug metų jie galiojo ir sėkmingai apsaugojo valstybę nuo žemvaldžių.
LŪS vicepirmininkas, Jurbarko LŪS vadovas Raimundas Jovarauskas siūlo riboti ne tik žemės pardavimą, bet ir reglamentuoti žemės nuomą: „Juk spekuliantai žemės nedirba. Štai ir įveskime reikalavimą, kad įsigytos žemės 5 ar net 10 metų negalima būtų nuomoti. Įsigijai, būk malonus, dirbk ją, o ne pelnykis iš kitų.“
Ūkininkai prieštaringai vertino investicijų reikalavimą. Kai kuriose ES šalyse įtvirtinta nuostata, kad būsimas žemės savininkas per nustatytą laiką privalo investuoti į ūkio kūrimą tam tikrą pinigų sumą. Taip būtų užtikrintas žemės naudojimas pagal paskirtį, taip pat iš dalies sumažintas žemės pirkimas spekuliatyviais tikslais. Tačiau, pavyzdžiui, jaunieji ūkininkai sunkiai įvykdytų šį reikalavimą. Paprasčiau būtų taikyti kvalifikacinius reikalavimus. Tačiau pinigingas pirkėjas nesunkiai gautų tokį pažymėjimą. Ekonomiškai labiau pagrįstas būdas – taikyti regresinę paramos tvarką.
„Didėjant tų pačių asmenų valdomiems žemės plotams, šiems asmenims būtų mažinama ES parama žemės ūkio veiklai. Ši priemonė galėtų būti taikoma nustačius, kad tie patys asmenys yra įkūrę keletą kitų įmonių, kurios bendrai valdo daugiau nei 500 ha žemės“, – siūlė Lilija Šermukšnienė, LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė. Ūkininkų pasiūlymų ŽŪM lauks iki mėnesio pabaigos.
Įstatymas atgaline tvarka negalios
Leokadija Počikovska, žemės ūkio viceministrė
Manau, kad padėtis pasikeis, kai nuo kitų metų pradžios įsigalios Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo įstatymu sprendžiama spekuliacijos žeme problema. Labai svarbu, kad įstatyme atsirado susijusių asmenų sąvoka. Be to, suformuluotas apibrėžimas dėl juridinių asmenų. Tiesa, įstatymas atgaline tvarka negalios, todėl tų asmenų, kurie turi įsigiję daugiau kaip 500 ha, nuosavybės teisė nebus varžoma. Nepritariu siūlymams reikalauti, kad norintieji įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turėtų mokėti valstybinę kalbą, tačiau mes laukiame žemdirbių pasiūlymų griežtinti numatytus reikalavimus.
Albinas Čaplikas
