„Investicija į žemės ūkio paskirties žemę yra konservatyvi ir labai saugi, ilgalaikė, nerizikinga investicija, kuri garantuoja grąžą. Be to, žemės sklypai liks vaikams, kurie taip pat galės naudotis Lietuvos žeme“, - teigia „Agro MT“ direktorė Ingrida Dumčiutė.
Pastaruoju metu susiformavę bendradarbiavimo santykiai tarp investuotojo ir ūkininko paremti abipuse nauda – ūkininkas gauna plėtrai reikalingos žemės su ilgalaike nuomos sutartimi, o investuotojas garantuoja sau ilgalaikias ir užtikrintas pajamas, taip pat kasmetinį žemės vertės augimą. Be to, nuo 2014 metų įsigaliosiantį įstatymą, ūkininkas gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. Taigi žemę nuomojantis investuotojas jam yra vienintelė patikima išeitis.
„Žvelgiant į Europos rinkas pastebima, kad investuotojai mieliau žvalgosi į lokalius investicinius projektus, tai yra, neišeinančius iš savo valstybės ribų. Investuojantis į lokalų verslą pilietis gauna papildomas garantijas savo šalyje. Tuo tarpu lietuvaičiai nė nesusimąsto, jog, kaip pasakė Erlickas netrukus „gyvensime užsienyje“, nes šalies žemė priklausys užsieniečiams. Bet vos ne kiekvienas drąsiai mušasi į krūtinę, kad ir toliau reikia pratęsti draudimą žemę pirkti užsieniečiams – paradoksalu. Lietuviai taip pat galėtų išnaudoti turimus resursus – Lietuvos žemę, į kurią galima investuoti ir užleisti dirbti mūsų šalies ūkininkams, - sako I. Dumčiutė. – Jokiu būdu nesakau, kad užsienio kapitalas šalies žemės ūkio sektoriuje yra problema – šaunu, kad Lietuvos žemė patraukli ekonomiškai stiprių šalių verslininkams, nes tai didina ir Lietuvos ekonominį lygį. Tik kyla klausimas – kada patys lietuviai ims vertinti tai, ką turi?“
Ji pastebi, kad užsienio investuotojai jau senokai atrado šią investicinę galimybę – daugybė vokiečių, danų ir kitų užsieniečių turi nusipirkę žemės Lietuvoje, kurią nuomoja šalies ūkininkams. Vis tik I. Dumčiutės manymu, užsienio investuotojai iškreipia šalies žemės ūkio paskirties sklypų rinką, mat jie dažnai pasiūlo didesnę kainą vienam sklypo savininkui, o kitas, aklai sekdamas kainą, ir už savo sklypą prašo panašios sumos, nors sklypas ne visada to vertas.
