Tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė sako, kad trūkstamų profesijų sąrašas, kuriam taikoma kvota, padeda greičiau ir paprasčiau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius.
„Kvota nustatoma įvertinus situaciją darbo rinkoje, jos pokyčius, kvotos išnaudojimą ekonominėse veiklose bei darbo sutarčių, sudarytų su užsieniečiais, skaičių“, – pranešime teigė E. Varnaitė.
Pasak tarnybos, didžioji 2023 metų kvotos dalis – 60 proc. – skirta paslaugų sektoriui, į kurį patenka ir vairuotojų trūkumą jaučiantys vežėjai. Visam sektoriui skirta 21,6 tūkst. kvota – 5,6 tūkst. daugiau nei šiemet. Šiems metams vežėjams skirta 16 tūkst. kvota baigėsi rugpjūčio pabaigoje.
Tarnybos teigimu, kvota padidinta atsižvelgiant į tai, kad šiemet šiame sektoriuje pagal trūkstamų profesijų tvarką iš įdarbintų 18 tūkst. užsieniečių 17,4 tūkst. buvo krovinių vežėjai.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo teigimu, kvotos padidinimas yra žingsnis teigiama linkme.
„Pagaliau valstybė suprato realią mūsų situaciją. O čia visos Europos problema, mes nesame išskirtiniai. Keista ta situacija remtis darbo birža, Lenkija irgi turi bedarbių, bet ir tai nesurenka tų vairuotojų. Tai rodo, kad yra kitos sisteminės bėdos, ne kiekvienas nori tokį darbą dirbti“, – portalui vz.lt sakė P. Drižas.
Pramonės sektoriuje 2023 metams nustatyta 4,75 tūkst. darbuotojų kvota – 50 proc. mažesnė nei šiemet, statybų sektoriuje kvota nepakeista – 9,1 tūkst., žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje ji sumažinta 50 proc. ir nustatyta 500 kvotos vienetų.
Išnaudojus kvotą, trūkstamas profesijas turinčius užsieniečius darbdaviai gali ir toliau įdarbinti, tačiau jie turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad gautų daugiau nei 100 eurų kainuojantį leidimą dirbti arba sprendimą dėl darbo atitikties.
