Tendencijos taip pat rodo, kad gyventojų žinios apie socialinės pagalbos galimybes ir šios srities darbuotojų vertinimas, lyginant su pernai, augo.
Tyrimo duomenimis, 83 proc. apklaustųjų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei: 32 proc. respondentų mano, kad socialinis darbas labai naudingas visuomenei, 51 proc. mano, kad naudingas. Pernai manančiųjų, kad minėtų darbuotojų veikla labai naudinga visuomene, buvo 26 procentai.
79 proc. respondentų teigė žinantys, kad susidūrę su iššūkiais šeimoje ar kasdieniame gyvenime gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus. Lyginant su 2021 metais, žinančių padaugėjo 12 proc. punktų.
Tyrimas parodė, jog daugiau nei pusė (55 proc., pernai – 50 proc.) respondentų socialinio darbuotojo darbo naudą visuomenei įžvelgia tame, kad socialinis darbuotojas rūpinasi vienišais senoliais.
Pusė apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie neįgaliųjų integracijos visuomenėje. Pernai taip manančiųjų buvo 44 procentai.
Taip pat nuo trečdalio iki pusės išaugo vertinančiųjų socialinio darbuotojo veiklą kaip naudingą kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą, panaši dalis mano, kad socialinis darbuotojas prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kreipadamasi į socialinius darbuotojus, sako, kad šie rezultatai džiugina.
„Žmonės, susidūrę su gyvenimo iššūkiais, nesidrovi į jus kreiptis pagalbos, ir vis labiau vertina jūsų darbą kaip naudingą visuomenei. Dar labiau džiugina tai, kad aštuoni iš dešimties dalyvavusiųjų tyrime socialinio darbuotojo darbą laiko vertingu“, – pranešime cituojama M. Navickienė.
Kaip rodo tyrimo duomenys, dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis „padėjėjas“ (62 proc.), 46 proc. respondentų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu, 38 proc. – su specialistu, 28 proc. – su prižiūrėtoju.
Anot apklausos, socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip pagalbos teikimas žmonėms, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją (57 procentai). Tuo tarpu 53 proc. respondentų socialinį darbą suvokia kaip socialinių paslaugų organizavimą, 43 proc. – kaip problemų sprendimą, siekiant pagerinti žmogaus gyvenimą, kai jis pats nepajėgus savimi pasirūpinti. Trečdalis (32 proc.) – kaip socialinio darbuotojo ir jo kliento bendrą veiklą, siekiant išspręsti kliento problemą.
Reprezentatyvus visuomenės nuomonės agentūros „Spinter tyrimai“ tyrimas atliktas spalio mėnesį, apklausoje dalyvavo 1011 respondentų.
Ministerijos duomenimis, šalyje socialinių paslaugų srityje dirba apie 14 tūkst. darbuotojų. Įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose iš viso dirba apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų.
