Šiuo metu Lietuvoje filmuojamas italų režisieriaus filmas „Sibirietiškas auklėjimas“, gerą pavyzdį rinkai parodė ir vienas sėkmingiausių lietuvių kino darbų „Tadas Blinda“. Valdžios institucijos taip pat susirūpino kino pramonę budinti iš snaudulio.
Žinomo italų režisieriaus Gabriele Salvatores juostos „Sibirietiškas auklėjimas“ filmavimo darbai Lietuvoje pradėti dar rudenį. Beveik visas filmavimas vyks Vilniuje, dalis – Italijoje. Filme, kuriame vaidmenį kuria ir garsus JAV aktorius, režisierius bei prodiuseris Johnas Malkovichius, pasirodys ir lietuvių aktoriai.
Kaip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo „Nordic productions“ prodiuserė Milda Leiputė, užsienio kino kūrėjai Lietuvą filmavimui renkasi dėl patrauklaus kainos ir kokybė santykio.
„Skambučio iš Italijos dėl filmavimo Lietuvoje sulaukėme dar 2010 metų pradžioje, – prisimena ji. – Nusiuntėme daug nuotraukų su Vilniaus ir Lietuvos vaizdais, galinčiais atitikti filmo dvasią, ir jau po savaitės į Vilnių atvyko filmo prodiuseris, dailininkė ir operatorius. Iš pradžių jie buvo užsukę į Bulgariją, tačiau mūsų šalyje ją tuoj pat pamiršo, kai aprodėme Vilnių ir jo apylinkes. Miegamieji Vilniaus rajonai, Chrusčiovo laikų namai, Šnipiškės, Petesos kaimas, Valkininkų miestelis, iki šių laikų išlikusi sovietinė architektūra... Visa tai labiausiai atitiko ieškomų vietų reikalavimus“.
Investicijų bus
M. Leiputė skaičiuoja, kad užsienio kūrėjai Lietuvoje paliks apie 1,5 mln. eurų. Daugiausia jie išleis sostinės viešbučiuose, restoranuose, mokės už transporto, rekvizito, kostiumų nuomą, taip pat gamybos, krovinių vežimo bei apsaugos paslaugas.
„Dirba apie 150 žmonių, iš kurių pusė – lietuviai. Tai laisvai samdomi aikštelių ir rekvizito dailininkai, vertėjai, kostiumų siuvėjai, grimo dalininkai, filmavimo aikštelių priežiūros specialistai ir t. t., – vardija prodiuserė. – Keli šimtai Lietuvos gyventojų nusifilmavo masinėse scenose.“
Filmas nukels į 1985–1995 metų Padniestrę – nepripažintą respubliką, oficialiai laikomą Moldovos dalimi. Juostoje bus pasakojama apie Padniestrės nusikaltėlių gyvenimą.
M. Leiputė įsitikinusi, kad Lietuva turi beveik viską, jog sulauktų panašių ir net didesnių projektų ateityje.
„Labiausiai trūksta finansinių paskatų, kurias turi kino šalys kaimynės: Vengrija, Rumunija, Čekija, Kroatija, todėl didžioji kino projektų dalis rengiama ten, – mano prodiuserė. – Valstybės biudžetas netenka realių pajamų. Įvedus finansines paskatas Lietuvos kino pramonė vėl taptų patraukli užsienio kino kūrėjams.“
Gerų naujienų yra
Vis dėlto mūsų šalyje netrūksta gerųjų naujienų kino pramonei: sostinėje dar praėjusių metų pabaigoje įkurtas Vilniaus kino biuras, iki šių metų gegužės duris turėtų atverti ir Nacionalinis kino centras. Taip pat priimtos teisės aktų nuostatos, kad 60 proc. filmų platintojų sumokamo pridėtinės vertės mokesčio teks naujiems filmams remti, planuojamos ir pelno mokesčio lengvatos įmonėms, investuojančioms į kino filmus. Taip pat nuspręsta, kad paramą kuriamiems filmams skirstys nebe Kultūros ministerija, o Kultūros taryba.
Anot M. Leiputės, Vilniaus kino biuras ypač padėjo organizuojant „Sibirietiško auklėjimo“ filmavimą. Kalbinama šio biuro vadovė Jūratė Pazikaitė „Ekonomika.lt“ sakė, kad viena svarbiausių užduočių dabar – grąžinti Vilnių į geriausių vietų filmuoti sąrašą.
„Vilniuje yra viskas, ko reikia užsienio filmų kūrėjams, tad mūsų biuro darbas – užtikrinti, kad režisieriai ir prodiuseriai, rinkdamiesi, kur filmuoti, aiškiai žinotų, kas jų laukia mūsų mieste, ir pasiekti, kad Vilnius būtų patraukliausias kino industrijai miestas regione“, – ambicingus tikslus vardija J. Pazikaitė.
Vilniaus kino biuras neseniai tapo Europos kino biurų tinklo nariu, netrukus pradės veiklą ir Tarptautinėje kino biurų asociacijoje. Sostinės savivaldybė per pastarąjį pusmetį skyrė gerokai daugiau dėmesio kino industrijai: pavyzdžiui, Vilniuje už simbolinį mokestį išnuomotos daugiau kaip 8 tūkst. kv. m. savivaldybei priklausančios patalpos, kuriose įsikūrė kino industrijos atstovai.
Padėtis taisosi
Anot Vilniaus kino biuro vadovės, dar neseniai Lietuva tarp Baltijos šalių buvo itin patraukli užsienio kino kūrėjams, nes galėjo pasiūlyti nedideles filmų kūrimo kainas ir kokybiškas pagal tarptautinius standartus dirbančių specialistų paslaugas.
Daugelyje Europos šalių vykdoma mokestinių lengvatų politika, kuria siekiama pritraukti užsienio investicijas, – teigia J. Pazikaitė. – Pavyzdžiui, Rygoje tik dvejus metus vykdoma kofinansavimo programa, o 2010 metais kino industrijos įplaukos į Rygos miestą sudarė 7,8 mln. eurų, šiemet jos gali išaugti iki 10 mln. eurų. Tad mūsų tikslas – visais įmanomais būdais pasiekti, kad Vilnius susigrąžintų prarastas pozicijas.“
Kaip bus tvarkoma Lietuvos kino pramonė, naujienomis dalijasi ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Anot jo, steigiamas Nacionalinis kino centras turėtų skatinti lietuviško kino sklaidą ir bendros gamybos projektus.
„Šiuo metu darbai vyksta intensyviai. Steigimo darbus planuojama spėti iki gegužės 1 dienos“, – sako jis.
Rengia lengvatas
Pasak A. Gelūno, PVM mokesčio perskirstymas turėtų leisti planuoti didesnį stabilų biudžetą, tačiau kiek jis bus didesnis, priklausys tiek nuo valstybės dotacijų, žiūrovų gausos kino salėse, tiek nuo lietuviško kino filmų sėkmės kino teatruose.
„Geriausias pavyzdys yra „Tadas Blinda. Pradžia“, kurio laimėjimai turės tiesioginę įtaką kitų metų biudžetui, – teigia kultūros ministras. – Tai bus skatinimo priemonė kino prodiuseriams sėkmingai platinti sukurtus lietuviškus filmus. Siūloma pelno mokesčio lengvata taip pat bus taikoma, nes kino paslaugų eksportas yra sustingęs. ES lygiu diskusijos apie mokestines skatinimo priemones kinui taip pat nerimsta, todėl esame tinkamoje pozicijoje ir tarptautinės konkurencijos mastu.“
Šiuo metu darbo grupė, kurioje dalyvauja Konkurencijos tarybos, Finansų ministerijos, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos ir kitų institucijų nariai, rengia teisės aktų projektus, susijus su pelno mokesčio lengvata. Pasak ministro, daugiau galimybių šalies kino pramonei turėtų atverti ir „Investuok Lietuvoje“, mat šios organizacijos atstovai buvo susitikę su užsienio kompanijomis, užmezgė ryšius su Lietuvos kino paslaugų teikėjais.
FAKTAI: Kinas
2011 m. lapkritį įsteigtas Vilniaus kino biuras.
2012 m. gegužę turėtų būti įkurtas Nacionalinis kino centras.
Nuspręsta, kad 60 proc. filmų platintojų sumokamo pridėtinės vertės mokesčio teks naujiems filmams remti.
Šiuo metu rengiamos pelno mokesčio įstatymo pataisos, kurios turėtų paskatinti įmones investuoti į kuriamus kino filmus.
E. Povilaitytė
