Valstybės kontrolės duomenimis, valdžios sektoriaus perviršis pernai buvo 92,4 mln. eurų didesnis nei 2017-aisiais, o rezervuose sukaupta lėšų suma buvo 38,3 mln. eurų mažesnė nei planuota – 2018 metų pabaigoje ji sudarė sudarė 497,7 mln. eurų, arba 1,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Rezerviniame (stabilizavimo) fonde 2018-ųjų pabaigoje buvo sukaupta 231,8 mln. eurų, arba 25,4 mln. eurų mažiau nei planuota. Pagrindinis šio fondo lėšų šaltinis yra 50 proc. valstybės biudžeto gaunamų dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų, tačiau šių įplaukų planas pastaruosius dvejus metus nebuvo įvykdytas.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve buvo planuojama sukaupti 165,3 mln. eurų, tačiau jo dydis gruodžio pabaigoje buvo 145,3 mln. eurų. Garantiniame fonde sukaupta tiek, kiek planuota – 59,7 mln. eurų, ilgalaikio darbo išmokų fonde – 60,9 mln. eurų, arba 7,1 mln. eurų daugiau nei planuota.
Valdžios sektoriaus perviršis pernai buvo 126,1 mln. eurų geresnis nei projektavo Valstybės kontrolė, tačiau jį lėmė ne geresnis mokesčių administravimas, o išlaidų ginkluotei ir karinėms atsargoms atvaizdavimas kaupiamuoju principu. Tai reiškia, kad, kol pirkiniai nepristatyti, jiems įsigyti išleisti pinigai nelaikomi išlaidomis.
„Mokesčių administravimo gerinimo įtaka 2018 metų pajamoms buvo mažesnė nei planuota. Ekonomika augo sparčiau nei projektuota, tačiau viršplaninių pagrindinių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų pajamų negauta. (...) 91 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų, pelno ir pridėtinės vertės mokesčių gauta dėl spartesnio, nei projektuota, ekonomikos augimo, o ne mokesčių administravimo gerinimo“, – pranešime spaudai sakė Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyresnioji patarėja Saulė Skripkauskienė.
Valstybės kontrolė prognozuoja, kad valdžios sektoriaus balansas 2019 metais sudarys 0,1 proc. BVP perviršį, o 2020–aisiais – 0,2 proc. BVP deficitą.
Anot Valstybės kontrolės, palanki 2019–2020 metų Lietuvos verslo ciklo padėtis įspėja apie būtinybę vykdyti neutralią fiskalinę politiką, tačiau šalies fiskalinė politika išlieka prociklinė. Tai reiškia, kad gerais laikais nėra suformuojama pakankama fiskalinė erdvė tam, kad nuosmukio metu būtų galima vykdyti anticiklinį skatinimą arba bent neutralią fiskalinę politiką.
Valstybės kontrolės skaičiavimais, Lietuvos stabilumo 2019 metų programoje numatytų fiskalinių Vyriausybės pastangų neutraliai politikai nepakanka.
