Jurgita Juškevičienė
Per 2014–2020 metus Lietuvoje planuojama pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, be tėvų globos likusiems vaikams. Tipiškų vaikų namų neturėtų likti. Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Audronė Kardašienė abejoja, ar visuomenė pasirengusi tokiems pokyčiams. „Kas tinka turtingoms šalims, netinka mums“, – įsitikinusi Kūdikių namų vadovė.
Abejojama Norvegijos modeliu Lietuvoje
– Užsienio šalių patirtis rodo, kad galima išsiversti ir be vaikų namų. Ar Lietuvoje tai įmanoma?
– Susitikime, kuriame buvo kalbama apie Norvegijos deinstitucionalizacijos programą, paklausiau vienos moters, dirbančios socialinį darbą, ar tikrai ši programa, vykdoma jau 50 metų, yra tokia tobula, kad mes turėtume į ją lygiuotis. Taip nėra.
Norvegijoje dabar gyvena 20 tūkstančių lietuvių šeimų, iš jų jau paimta 1000 vaikų. Paimtas vaikas atsiduria pas globėjus, bet jei vaikas nepritampa, jis perkeliamas į kitą šeimą. Ir taip gali būti kilnojamas po visą šalį, kol suras tinkamą šeimą. Kaip tokiu atveju lietuvių šeima gali palaikyti ryšį su savo vaiku? Ir štai tokį modelį mes norime pritaikyti Lietuvoje.
Norvegijoje yra ir institucinė globa – joje atsiduria pikti, gyvenimu ir žmonėmis nusivylę vaikai, nepritapę nė vienoje globėjų šeimoje.
Mes turėtume susikurti savo sistemą, o ne nusižiūrėti nuo kitų. Tai, kas tinka turtingiems norvegams, šiuo metu netinka mums.
Globėjai ar šeimynos?
– Kaip manote, ar daug atsiras norinčiųjų globoti vaikus, ypač neįgaliuosius?
– Globėjų yra ruošiama. Atrodo, jau ir dabar globos namuose vaikų turėtų mažėti. Bet taip nėra. O neįgalių vaikų lietuviai nenori nei globoti, nei įsivaikinti. Mūsų valstybė tikrai nėra tokia turtinga, kad rastų tiek šeimų, kurios imtųsi globoti vaikus. Globa labiau suinteresuotos nevyriausybinės organizacijos.
Kuo skiriasi institucinė globa nuo globos nevyriausybinėje organizacijoje? Funkcija ir pinigai – tie patys, tik institucinius globos namus reglamentuoja daugybė dokumentų.
Niekas man neįrodys, kad globos namus gali pakeisti nevyriausybinės organizacijos. Pas mus po vienu stogu daug kambarėlių, ten bus kambarėliai po atskirais stogais. Ar tai lemia vaiko gerovę?
Be to, kas gali garantuoti, kad neatsiradus globėjų lietuvių vaikai liks Lietuvoje, o nebus atiduoti globėjams iš kitų Europos Sąjungos šalių?
– Gal jūs taip kalbate bijodama netekti savo darbo vietos?
– Jeigu sakyčiau, kad nerūpi mano kėdė, meluočiau. Tačiau iš tikrųjų galvoju apie ateitį. Tobulinti, tvarkyti reikia, bet ne taip drastiškai.
Reikia padėti šeimai
– Nuo ko jūs siūlytumėte pradėti pertvarką?
– Visų pirma, problemų turinčioms šeimoms turėtų būti teikiama kvalifikuota socialinių darbuotojų pagalba. Su vienokiomis problemomis susiduria rizikos šeimos, su kitokiomis – šeimos, auginančios neįgalius vaikus. Ir pagalba turėtų būti tikra, o ne popieriuje.
Jeigu socialinis darbuotojas dirbtų su dviem ar trimis šeimomis ir gyventų tame pačiame rajone, tada galėtų daugiau padėti. Dabar socialiniai darbuotojai dirba su keliolika šeimų.
Su kokiais sunkumais susiduria šeimos, gimus neįgaliam vaikui? Vyrai dažniausiai pabėga, lieka vienos mamos su savo skausmu. Jos – pavargusios ir piktos, bet jų negali smerkti. Tokioms šeimoms ypač reikia pagalbos.
Dienos centrų yra, bet reikia ir „atokvėpio“ grupių, paslaugos, kai mama trumpam išleidžiama iš namų atsipūsti.
Yra kita medalio pusė. Dažnai šios mamos nedirba, ir vaiko neįgalumo pašalpa yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, nelieka pinigų minėtoms paslaugoms apmokėti. Valstybė turi rasti galimybių paslaugas teikti nemokamai.
Visuomenė turės mokytis tolerancijos
„Šiaulių krašto“ kalbinta kitos įstaigos – Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ – laikinoji vadovė Marytė Žalpienė pripažino, kad geriau, jei su vaiku bendrautų šeima. Bet abejoja, ar visi vaikai, ypač neįgalūs, turės tokias šeimas.
„Kadangi šį projektą remia Europos Sąjunga, bus numatytos įvairios galimybės. Projekto eigoje greičiausiai atsiras ir pataisymų, ir patobulinimų. Nemanau, kad viskas bus daroma skubotai ir vaikų nenaudai. Gal atsiras kažkokios alternatyvios įstaigos, paslaugų centrai“, – sako M. Žalpienė.
Jos nuomone, vaikų, ateinančių į socialinės globos įstaigas, skaičius turėtų mažėti gerėjant socialiniam darbui su rizikos šeimomis, didėjant socialinių darbuotojų skaičiui.
„Visiškai realu, kad ateityje neliks vaikų globos namų, tik tam reikia laiko. O norint įgyvendinti projektą iki 2020 metų, tempas būtų nemažas“, – mano M. Žalpienė.
Kitas klausimas, ar visuomenė pasirengusi priimti neįgaliuosius.
M. Žalpienė sako, kad savo aplinkoje nepažįsta žmonių, kurie kalbėtų apie norą pasiimti vaiką iš globos namų. Gali būti, kad globėjais ryšis tapti iš darbo rinkos iškritę žmonės, ypač vyresni.
Pasak M. Žalpienės, šeimynoje šeimos modelis yra tikresnis, gal ir gyvenimui neįgalus vaikas geriau pasiruoštų. Įstaigoje yra daug neišvengiamos rutinos.
„Visa visuomenė turės mokytis tolerancijos, bendravimo su neįgaliaisiais, kad jie galėtų augti šalia mūsų visaverčiais piliečiais. Kad projektas būtų sėkmingai įgyvendinamas, tam galėtų pasitarnauti ir gerų žinių, sėkmės pavyzdžių skleidimas“, – įsitikinusi M. Žalpienė.
Socialinių darbuotojų krūvis didėja
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorė Vida Šalnienė sako, kad šiuo metu mieste yra 209 rizikos šeimos. Vien pernai sąrašas pasipildė 68 rizikos šeimomis.
Labai daug „signalinių“ šeimų: „Gaunam pranešimų iš mokyklų, darželių ar iš paramos skyrių, kad su viena ar kita šeima gali būti problemų. Tos šeimos yra stebimos. Jeigu informacija pasiteisina, šeima įrašoma į rizikos šeimų sąrašą“.
Socialinį darbą su šiomis šeimomis dirba 13 darbuotojų. Vienam socialiniam darbuotojui tenka 17–18 šeimų. Centro vadovė pripažįsta, kad krūvis tikrai labai didelis, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra nustačiusi būtent tokį socialinių darbuotojų skaičių Šiauliams.
„Kreipėmės į ministeriją prašydami skirti daugiau etatų, nes rizikos šeimų daugėja, tačiau mūsų prašymo nepatenkino“, – sako V. Šalnienė.
Remiantis deinstitucionalizacijos veiksmų planu, turėtų būti aktyvinamas darbas su rizikos šeimomis, tada ir socialinių darbuotojų turėtų daugėti. Bet V. Šalnienė abejoja, ar mūsų šalis atras lėšų papildomiems etatams, ir neatmeta galimybės, kad darbuotojai bus dar labiau apkrauti.
Socialinių paslaugų centras nedirba su šeimomis, auginančiomis neįgalius vaikus, nebent ta šeima yra rizikos.
TRUMPAI APIE PROGRAMĄ
* Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams programos 2014–2020 metams strateginis tikslas – kurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam, likusiam be tėvų globos, vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje biologinėje, jos nesant – įtėvių, globėjų šeimoje.
* Įgyvendinant šį tikslą, vaikų, patenkančių į globos sistemą, skaičių iki 2020 metų planuojama sumažinti nuo 2055 iki 1300.
* Institucijose globojamų vaikų dalį iš bendro globojamų vaikų skaičiaus nuo 38 procentų (2012–2013 m.) sumažinti iki 25 procentų (2020 m.).
* Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos įsipareigoja teikti ir plėtoti globėjų, įtėvių šeimoms ir šeimynoms paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir reikiamos pagalbos jiems teikimo paslaugas.
* Per 2016–2020 metus numatoma pertvarkyti sutrikusio vystymosi kūdikių namus stiprinant vaikų raidos sutrikimų ankstyvąją reabilitaciją ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą neįgaliam ir socialinių poreikių vaikui, diegti laikino atokvėpio paslaugų sistemą šeimoms, konsultuoti besilaukiančias neįgalių vaikų ir juos auginančias šeimas.
* Per šiuos metus SADM ir savivaldybės turi atrinkti likusių be tėvų globos vaikų ir neįgalių vaikų stacionarias įstaigas – bandomuosius regioninius projektus. O iki 2016 metų parengti individualius perėjimo iš institucinės globos į globą šeimoje, šeimynoje planus.
Parengta remiantis Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų programa
