Inga Smalskienė
Panevėžio miesto savivaldybė, iš savo kišenės pridėjusi po 520 litų svetimus vaikus globojančioms šeimoms, sulaukė ne padėkų, o priekaištų. Svetimus vaikus nuo kūdikystės ar kelerių metų auginantys panevėžiečiai pasipiktino, kad Savivaldybė remia tik naujus globėjus.
Aritmetika paprasta. Tie, kurie įteisino laikinąją globą jau po Savivaldybės tarybos sprendimo, priimto 2013 metų birželio 27 dienos, paremti globėjus – per mėnesį už vieną globojamą vaiką iš viso gaus 1040 litų (520 Lt iš valstybės ir 520 Lt – iš Savivaldybės), o tie, kurie svetimus vaikus globojo iki tol, nesvarbu, kad ir 10 ar daugiau metų, gaus tik valstybės išmoką, t. y. 520 litų.
Savivaldybė taip pat neremia ir šeimų, globojančių vaikus, su kuriais jos susijusios giminystės ryšiais. Pinigai neskiriami šeimai, įrašytai į norinčių įvaikinti gyventojų sąrašą ir laikinai globojančiai vaiką, kol teismas išnagrinės bylą dėl įvaikinimo.
Iš globos namų svetimus vaikus anksčiau pasiėmę gyventojai jaučiasi diskriminuojami. Jie teiravosi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, kaip galėtų save apginti. Savivaldybė teisinasi, kad remti visas svetimus vaikus globojančias šeimas jai būtų per didelė finansinė našta.
„Mes norėjome padėti visiems, tačiau apskaičiavome, kad per metus Savivaldybės biudžete reikėtų surasti apie 1,5 milijono litų. Todėl buvo nuspręsta remti tik naujus globėjus“, – aiškino Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas.
Tačiau jis negalėjo pasakyti, kiek iš šiuo metu 121 šeimose globojamo vaiko nėra su globėjais susiję giminystės ryšiais, t. y. kiek vaikų reikėtų mokėti išmokas.
Politikams mintį paremti globėjus davusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė sako dar tikslinanti skaičius. Preliminariais duomenimis, maždaug trečdalį ar ketvirtadalį vaikų globoja giminės. Vedėja mano, kad Taryba dar gali grįžti prie paramos globėjams klausimo.
Pasijuto apkvailinti
Vadinamieji seni globėjai gal nebūtų taip pasipiktinę, jei Savivaldybė iš anksto būtų aiškiai išdėsčiusi, kad jų neketina remti. Dabar į Socialinės paramos skyrių prašyti paramos atėję žmonės pasijuto apkvailinti. Šią savaitę Savivaldybė viešojoje erdvėje išplatino informaciją, raginančią kreiptis svetimus vaikus globojančias šeimas dėl paramos, bet neužsiminė, kad ją gali gauti tik nauji globėjai.
„Antradienį Socialinės paramos skyriuje informaciją teikiančios darbuotojos pasiteiravau, kur man kreiptis dėl išmokos už globotinį. Ji sutriko ir nuėjo aiškintis su pavaduotoja. Užtruko netrumpai. Grįžusi pasakė, kad parama man nepriklauso“, – „Sekundei“ pasakojo Vilma (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi), dešimt metų savo šeimoje globojanti iš vaikų namų paimtą berniuką.
Moteris juokavo, kad visi globėjai lygūs, bet dabar vieni bus lygesni. Pasak Vilmos, valstybės mokamų 520 litų nepakanka patenkinti vaiko poreikių.
„Auga vaikas, auga ir jo poreikiai. Norisi suteikti jam galimybę lavinti savo gebėjimus, o būreliai, treniruotės, kaip žinia, mokami“, – kalbėjo ji.
Su žmona ketvirtus metus mergaitę globojantis panevėžietis Dalius Tuomas sakė Savivaldybės nutarimu remti tokias šeimas, kaip jo, nesidomėjęs, tačiau šią savaitę jam pradėjo skambinti vaikus globojantys pažįstami ir piktintis miesto valdžia.
„Kad miestas nutarė remti globėjus, labai sveikintina. Tačiau gal politikams reikėjo geriau apgalvoti, kaip tai padaryti. Manau, neteisinga, kad anksčiau vaikus pasiėmę globėjai ignoruojami Juk tada jie į savo šeimas svetimus vaikus priėmė ne dėl pinigų. Dabar yra pavojus, kad jie bus imami ir iš skaičiavimo“, – kalbėjo vyras. Paprašytas globėjų D. Tuomas skambino į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Panevėžiečiams pasiūlyta kreiptis raštu.
Kilus skandalui, vakar Savivaldybė savo interneto puslapyje suskubo patikslinti, kad parama skiriama tik naujiems globėjams.
Giria Panevėžį
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Odeta Tarvydienė nemano, kad Panevėžio savivaldybė diskriminuoja globėjus.
„Žinoma, būtų puiku, jeigu būtų remiami visi globėjai, tačiau Savivaldybės finansinės galimybės, kaip suprantu, ribotos“, – sakė ji.
O. Tarvydienė teigė galinti tik pagirti Panevėžio savivaldybę už iniciatyvą.
Lietuvoje globėjus remia tik apie 10 savivaldybių. Jos taiko skirtingą praktiką. Vienos pradeda remti šeimą tik jai pasiėmus antrą ar trečią vaiką, kitos skiria išmoką už kiekvieną globotinį, bet mažiau nei 520 litų. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybėje galioja tvarka, kad už vieną globojamą vaiką per mėnesį papildomai mokama 260 litų, už du – 390 litų.
Praėjusių metų pavasarį Seime buvo svarstomas siūlymas padidinti valstybės išmokas globėjams nuo 520 iki 780 litų, tačiau tam nepritarta.
O. Tarvydienė sako, kad klausimas dėl globos išmokų tebėra atviras, šiuo metu taip pat diskutuojama apie atlygį profesionaliems globėjams.
Ieškos profesionalių
„Sekundė“ jau rašė, kad idėja globėjams mokėti atlygį Panevėžio savivaldybei kilo sulaukus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos perspėjimo kuo greičiau spręsti nuolatinės globos problemą ir nebeblaškyti iš asocialių šeimų paimtų vaikų po šalies globos įstaigas.
Kadangi Panevėžyje esančiuose A. Bandzos vaikų globos namuose nebėra vietų, vaikus teko siųsti į Marijampolės, Alytaus globos įstaigas.
Įvaikinimo tarnyba Panevėžiui liepė galvoti, ką daryti su asocialių šeimų vaikais ir našlaičiais. Todėl vaiko teisių apsaugos specialistai pasiūlė finansiškai skatinti gyventojus globoti.
Miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos A. Grainienės teigimu, vaikams geriau augti šeimose, o valstybei pigiau remti tokias šeimas, nei finansuoti vaikų globos namus.
Vieno vaiko išlaikymas valstybiniuose globos namuose per mėnesį šalies biudžetui kainuoja daugiau nei 2000 litų. Pas globėjus augančiajam valstybė ir savivaldybė kartu išleistų perpus mažiau – po 520.
Vedėja pasakojo, kad planuojama ieškoti vadinamųjų profesionalių globėjų, kurie savo namuose priimtų iki 5 vaikų bet kada, kai tik to prireiktų.
A. Grainienė mano, kad visi globėjai nusipelnė Savivaldybės paramos. Ji labai sveikintų politikus, jeigu šie paieškotų galimybių paremti ne tik naujus globėjus.
Vedėja ramina nuogąstaujančiuosius, kad atsiras norinčiųjų iš vaikų globos daryti verslą. Pasak jos, globėjams keliami dideli reikalavimai, vykdoma griežta atranka.
Specialistai vertina šeimos gebėjimą rūpintis vaiku, jos motyvus globoti. Taip pat yra atsižvelgiama į šeimos materialinę padėtį, globėjai negali būti teisti. Be to, jie turi baigti specialius kurus. Taigi yra sukurtas savotiškas filtras, per kurį pereina ne kiekvienas panorėjęs auginti svetimą vaiką.
Nors dabar už globotinį yra galimybė gauti dvigubai daugiau pinigų, panevėžiečiai kol kas nerodo didelio noro globoti. Per praėjusį pusmetį galimybe gauti vaiko globos išmoką pasinaudojo trys šeimos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, Panevėžio šeimose globojamas 121 vaikas. 2013 m. laikinoji globa šeimose paskirta 21 nepilnamečiui.
Miesto socialinės globos įstaigose gyvena 84 vaikai. Pernai jas papildė 16 nepilnamečių.
