Statistikos departamento duomenimis, šalies eksportas 2013 m. liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. mėnesiu, padidėjo 8,3 proc. Eksporto lėtėjimo tendencija, kaip ir tikėjomės metų pradžioje, pamažu įsigali – augimo tempas migruoja iš dviženklės į vienženklę teritoriją.
2013 m. sausį–liepą, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, eksportas ūgtelėjo 13,7 proc. Didėjo visų prekių grupių pardavimai užsienyje, iš jų sparčiausiai – žemės ūkio ir maisto produktų (21,7 proc.), rafinuotų naftos produktų (18,2 proc.), tekstilės ir jos gaminių (15,8 proc.). Nuo pirmavusių prekių gerokai atsiliko chemijos pramonės produktų (3,9 proc.), metalų ir jų gaminių (4,4 proc.) bei transporto priemonių (4,8 proc.) eksportas. Vis dėlto galima konstatuoti, jog nors ir silpnesnė, eksporto plėtra yra gerai diversifikuota ir vyksta plačiu frontu.
Pastaruoju metu eksporto plėtra išsikvepia ne dėl Lietuvos įmonių „kaltės“ – svarbūs konkurencingumo rodikliai išlieka geri. Antai realiųjų efektyviųjų lito kursų indeksas, kuris atspindi lito kurso svyravimus pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu, atsižvelgiant į šalių infliacijos skirtumus, pirmąjį 2013 m. pusmetį smuktelėjo 1,1 proc., palyginti su pirmuoju 2012 m. pusmečiu. Eksporto kainų indeksas antrina, jog tuo pačiu laikotarpiu eksportuota Lietuvos produkcija atpigo 0,6 proc. Smarkiausiai brango žemės ūkio ir maisto produktai, įskaitant javų kainų šuolį, tuo tarpu pigo naftos produktai, drabužiai, statybinių medžiagų, chemijos ir medienos pramonės produkcija.
Taigi kylantis darbo užmokestis šiemet nepralenkė darbo našumo didėjimo ir todėl nepažeidė eksporto konkurencingumo, tuo tarpu stabilios žaliavų kainos pasaulinėje rinkoje turėjo teigiamos įtakos. Įmonių susilaikymas nuo investicijų taip pat leido nedidinti produkcijos kainų, tačiau pastaruoju metu gamybos pajėgumų panaudojimas jau pasiekė prieškrizines aukštumas. Tad iš esmės tik laiko klausimas, kada poreikis didinti darbo užmokestį ir investuoti į plėtrą ar atsinaujinimą privers verslininkus pradėti branginti gaminius ir konkuruoti kaina taps sudėtingiau.
Didžiausią rūpestį eksporto srityje kelia lietuviškų prekių paklausa užsienio rinkose. Nors Vokietijos ekonomikos pagyvėjimas teikia optimizmo, tačiau naujienos iš Rusijos kol kas pozityviai nenuteikia, ypač turint omenyje, kad didžiausios įtakos pokriziniam Lietuvos eksporto atsigavimui turėjo Rytų rinkos. Ūpo nekelia ir stagnuojantis eksportas į Latviją.
Suprantama, po trejų metų spurto eksporto plėtra slopsta natūraliai – neįmanoma ilgą laiką demonstruoti stulbinančių rezultatų, ypač kai paklausa yra santūri. Pastebėtina, jog praėjusių metų rudens javų eksporto šuolis turės neigiamos įtakos artimiausių mėnesių augimo tempui.
Nors makroekonominiai signalai eksporto srityje nėra itin palankūs, įmonių vadovai prognozuoja, jog jų gaminamos produkcijos paklausa artimiausiu metu didės. Pagal Statistikos departamento rugpjūčio mėn. apklausos duomenis, per metus pagerėjo chemijos pramonės, guminių ir plastikinių gaminių, kompiuterinių, elektroni-nių ir optinių gaminių bei tekstilės gamybos bendrovių lūkesčiai. Apibendrinant makroekonominius veiksnius ir įmonių vadovų nuotaikas, galima numanyti, jog eksportas artimoje ateityje augs kukliau negu pastaraisiais metais, tačiau toliau judės į priekį.
Vilija Tauraitė, SEB banko vyriausioji analitikė
