Lietuvos valdžios atstovams deklaruojant, jog būtinybės skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) nebėra, analitikai neabejoja, kad jei ekonomikos būklė prastės sparčiau nei laukta, pasibeldimas į TVF duris neišvengiamas.
Kita vertus, svarstoma, kad dabar valdžia vengia TVF pagalbos, nes tai reikštų dar griežtesnę socialinę politiką ir visuomenės nepasitenkinimo bangą, antradienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„Ir mūsų, ir Tarptautinio valiutos fondo nuomone, mums šiuo metu skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo nėra būtinybės“, – Seimo nariams praėjusią savaitę aiškino finansų ministras Algirdas Gedminas Šemeta, be kita ko, nurodęs, kad kaimynai latviai pagalbos paprašė faktiškai dėl to, kad atsidūrė ant bankroto slenksčio.
Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ (DB) vyriausioji analitikė Baltijos šalims, sako, kad ir DB, ir ji pati nemano, kad skolinimasis iš TVF reiškia kažkokią Lietuvos ekonomikos katastrofą, kad Lietuvos būklė tragiška.
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, taip pat svarsto, kad valdžiai nereikėtų bijoti nuomonės, jog skolinimasis iš TVF bus įvertintas kaip skęstančiojo gelbėjimosi ratas.
Analitikai svarsto, kad valdžios vyrus dabar labiausiai gąsdina galimi griežtesni TVF reikalavimai.
