Nacionalinės elektros energetikos bendrovė „Leo LT“ skaičiuoja būsimoms investicijoms reikiamas lėšas ir pirmu numeriu nurodo elektros tilto su Švedija projektą.
Vakar surengtoje spaudos konferencijoje bendrovės finansų direktorius Ramūnas Bičiulaitis teigė, jog 2008-aisiais bendrovės vertė, palyginti su ankstesniais metais, kils 20 proc., 2009 metais - 40 proc., 2010-aisiais šie tempai sulėtės ir didės 15 proc., vėliau - apie 10 proc. kasmet.
Investicijoms - 17 mlrd. litų
Planuojama, kad elektros tiltas su Lenkija bus eksploatuojamas jau 2015-2022 metais, jungtis su Švedija - 2018-2022 metais, pirmasis naujos jėgainės blokas pradės dirbti 2018-2022 metais, prisijungti prie Europos perdavimo sistemų operatorių UCTE numatoma 2008-2022 metais.
Strateginių projektų įgyvendinimas pareikalaus maždaug 17 mlrd. litų. 10,5 mlrd. litų, pasak R.Bičiulaičio, ketinama skolintis.
Per spaudos konferenciją buvo pažymėta, kad naujos jėgainės statybų pabaigos terminams esą daugiausia įtakos turi technologijos tiekėjų pasirengimas pateikti reikiamus įrenginius. Rymantas Juozaitis, „Leo LT“ valdybos pirmininkas, vardijo galimus branduolinių reaktorių, atitinkančių reikalavimus, tiekėjus: JAV ir Japonijos bendrovės „Westinghouse“, „General electric“ ir Kanados „Candu“ bei Prancūzijos „Areva“.
Teigiama, kad „Leo LT“ būsimoje 3400 megavatų (MW) galingumo jėgainėje rezervuoja 1300 MW. Lietuva turės ne mažiau negu 34 proc. naujos jėgainės akcijų, kaip ir įrašyta Atominės elektrinės įstatyme.
Tiltas pajudės
Šnekėdami apie elektros jungties į Švediją projektą kalbėtojai išreiškė viltį, kad jis „netrukus pajudės“ ir leis sparčiau sukurti bendrą Baltijos šalių elektros rinką.
„Skandinavijos gamintojai ir vartotojai mano, kad jungtis reikalinga. Mūsų nuomone, projektas pajudės artimiausiu metu, ir labai sparčiai. Ši jungtis su Skandinavija turėtų sujungti visas tris Baltijos šalis. Be to, Baltijos valstybių rinkos taip pat turėtų būti sujungtos. Būtina susitarti su Latvija ir Estija“, - per spaudos konferenciją kalbėjo „Leo LT“ valdybos narys Saulius Spėčius.
Jis sakė, kad švedai siūlo prioritetine laikyti tą kryptį, kurios plėtra labiausiai pažengusi į priekį. „Mūsų projektas - „Swedlit“ - bus įgyvendinamas, čia esame pažengę toliausiai į priekį. Be abejo, jungtis turės sujungti visų Baltijos šalių elektros energijos sistemas, todėl privalome sukurti realią rinką Baltijos šalyse“, - aiškino S.Spėčius. Jis neatmetė galimybės, kad tiltas į Švediją bus nutiestas anksčiau negu į Lenkiją, mat čia daug laiko gali praeiti, kol pavyks iš tūkstančių privačių savininkų išpirkti žemes.
„Kai tik bus gautas Švedijos pritarimas, galėsime atlikti visas reikalingas investicijas“, - sakė S.Spėčius. „Leo LT“ vertinimu, jos finansinis įnašas sieks 1,1 mlrd. litų.
Siekiant susitarimo su latviais šią savaitę Rygoje rengiamos diskusijos. Jose dalyvaus Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Lietuvos energetikos įmonių vadovai. Lietuviai pasiūlė latviams ir estams po 25 proc. „Swedlit“ akcijų. Lietuva valdytų 50 proc. bendros įmonės akcijų.
Nerijus Jasaitis