Nijolė Druto, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Sausio pradžioje surengtoje konferencijoje Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas patikino, kad 2022 m. Lenkija bus tarp dvidešimties turtingiausių pasaulio šalių ir per tą laiką bendrasis šalies vidaus produktas (BVP) pasieks 80 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Taigi nauji metai Lenkijoje prasidėjo vyriausybės vadovo pažadais užtikrinti ekonomikos šuolį ir visų gyventojų gerovę.
Įgyvendinti šiuos ambicingus planus, pasak D. Tusko, įgalins išmintingas Lenkijai pripažintas per 100 mlrd. ES paramos panaudojimas. Pabrėždamas, kad jau 2016 m. Lenkija pagal autostradų ilgį pralenks Didžiąją Britaniją ir taps penktąja Europos šalimi po Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos, D. Tuskas žadėjo išlyginti skirtumus tarp regionų, visiškai atnaujinti šalies miestus, iki 2020 m. visiems šalies gyventojams užtikrinti priėjimą prie plačiajuosčio interneto, žemiau ES vidurkio sumažinti skurdo lygį šalyje.
Antradienį visuomenės nuomonės tyrimų biuras CBOS paskelbė po premjero programinių pareiškimų atliktos apklausos rezultatus. Du trečdaliai apklaustų lenkų pareiškė, kad netiki D. Tusko vyriausybės galimybėmis pagerinti šalies ekonomikos padėtį.
Branduolinė energetika ir metropolitenas
Po ilgai užsitęsusių svarstymų ir nuomonių kaitos premjero D. Tusko vyriausybė šią savaitę priėmė šalies branduolinės energetikos programą, kurioje numato iki 2035 m. pabaigos pastatyti dvi atomines elektrines. Pagal programoje nustatytą darbų harmonogramą iki 2016 m. ketinama galutinai suderinti pirmosios branduolinės jėgainės statybos vietą ir pasirašyti pasirinktos technologijos suteikimo sutartis. 2019 m. numatyta pradėti statybas, o 2024 m. pabaigoje įrengtas pirmasis branduolinis reaktorius turėtų pradėti gaminti elektros energiją.
Visos pirmosios atominės elektrinės statybą numatyta baigti iki 2030 m. Iki 2035 m. – pastatyti antrą elektrinę. Skaičiuojama, kad jėgainės galia sieks 3 tūkst. megavatų (MW), statyba kainuos apie 15 mlrd. eurų. Už statybą atsakinga Lenkijos energetinė grupė PBE ją finansiškai parems trys valstybės valdomi koncernai KGHM, „Tauron“ ir „Enea“.
Krokuva pradeda įgyvendinti savo seniai skelbtą norą turėti metropoliteną. Kaip pranešama, miesto valdžia su parengtu pirmosios metro linijos projektu jau kreipėsi į Infrastruktūros ir plėtros ministeriją dėl finansinės paramos šiam projektui iš Lenkijai naujajam septynmečiui pripažintų ES lėšų. Skaičiuojama, kad pirmosios metro linijos statyba kainuos apie 3 mlrd. eurų. Jei pusę šios sumos padengs ES, antrą pusę pridėtų privatus investuotojas.
Pagal planą pirmosios linijos ilgis siektų 17 km, daugiau kaip pusė jų – požeminiuose tuneliuose. Krokuvos valdžia tikisi, kad rimtas argumentas finansinei paramai gauti bus Lenkijos vyriausybės patvirtinta Tarptautiniam olimpiniam komitetui pateikta Krokuvos paraiška tapti 2022 m. žiemos olimpinių žaidynių sostine.
Padidėjo nedarbas ir MDU
Pernai Lenkijoje dėl įmonių bankrotų likvidavimo, finansinių problemų ar reorganizacijos šalies darbo biržoje užsiregistravo 160 tūkst. darbo netekusių asmenų. Tai 56 proc. daugiau nei metais anksčiau ir daugiausia per pastaruosius 12 metų. Vyriausiosios statybos valdybos duomenimis, atleidimai palietė įvairių sričių darbuotojus, pavyzdžiui, 42 tūkst. žmonių atleido statybų, 8 tūkst. – energetikos įmonės.
Vien per pirmąjį praėjusių metų pusmetį bankrutavo 454 įmonės – 7 proc. daugiau negu per tą patį laiką 2012 m. Ekspertų prognozės didelio pagerėjimo Lenkijos darbo rinkoje šiemet nežada. Anot jų, užregistruotas nedarbas iki metų pabaigos išliks 13 proc.
Nuo šių metų Lenkijoje padidėjo minimali alga (MDU): nuo bruto 1 600 iki 1 680 zlotų. Perskaičiavus į Europos valiutą – iki 398 eurų. Atskaičius mokesčius, minimalus lenkų uždarbis į rankas yra 1 237 zlotai (arba, skaičiuojant pagal aktualų zloto kursą eurais, – 294 eurai). Taigi realiai minimali alga Lenkijoje padidėjo 50 zlotų, t. y. 12 eurų. Pagal nominalų minimalaus darbo užmokesčio dydį Lenkija užima 12 vietą ES.
