Šios naujos laivybos jungties oficialaus atidarymo datą Varšuva pasirinko neatsitiktinai – 1939-ųjų rugsėjo 17-ąją Raudonoji armija įsiveržė į tuometinę Lenkiją, ir šias metines Varšuva siekia panaudoti kaip nepriklausomybės nuo Maskvos simbolį.
„Rugsėjo 17-oji bus ypatinga diena Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste. Tą dieną istorija atsisuks atgal. Bus atvertas naujas vandens kelias, nes daugelį metų šis susisiekimas nebuvo laisvai neprieinamas ir buvo kontroliuojamas Rusijos“, – anksčiau Lenkijos radijus sakė infrastruktūros viceministras Marekas Grubarczykas.
Dabartinis kelias į Aistmares veda pro Rusijos uostą Piliavą, kur įsikūrusi pagrindinė Rusijos Baltijos karinio jūrų laivyno bazė, todėl kyla daug problemų dėl sudėtingų ir ilgų procedūrų.
Lenkijos vyriausybė, kanalo per Aismarių neriją projektą laikanti strategiškai svarbiu, tikina, jog tai sudarys sąlygas suintensyvinti su Europos Sąjungos šalių vėliavomis plaukiojančių laivų judėjimą Aistmarėse, nes iki šiol jos praktiškai yra atviros tik su Lenkijos vėliava plaukiojantiems laivams.
Per 200 mln. eurų kainavęs projektas pradėtas įgyvendinti 2019-ųjų pradžioje ir, kaip tvirtina Lenkijos portalas „Wirtualna Polska“, kol kas nėra galutinai užbaigtas. Skelbta, kad kanalą galės perplaukti iki 100 metrų ilgio, 20 metrų pločio, 4 metrų grimzlės laivai.
