Lenkijos atsakingos institucijos pranešė apie pirmąjį mėlynojo liežuvio ligos protrūkį šalies pietuose. Liga nustatyta atliekant mėlynojo liežuvio ligos stebėseną 31 galviją laikiusiame ūkyje, rašoma tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Anksčiau ši liga buvo paplitusi pietinėse Europos Sąjungos valstybėse, tačiau padažnėję mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai ir jų geografijos pasislinkimas į šiaurę kelia nerimą veterinarijos specialistams ir gyvulių laikytojams. Apie mėlynojo liežuvio ligos protrūkius šiemet pirmą kartą pranešė Čekija, Danija, Vokietija, Liuksemburgas, Švedija bei Norvegija.
Nustačius šią ligą, didžiausi nuostoliai susidaro dėl sumažėjusio gyvulių produktyvumo, taip pat dėl to, kad taikomi apribojimai dėl gyvūnų prekybos ir jų eksporto.
Įspėja Lietuvą
Nors ši liga Lietuvoje iki šiol nebuvo nustatyta, tačiau rizika užkratui patekti į šalies teritoriją išlieka didelė, ypač po to, kai liga pasireiškė kaimyninėje valstybėje.
„Tai labai neraminančios žinios, nes liga artėja link Lietuvos. Perduodama ji per vabzdžius, kurie randami ir Lietuvoje, tad tai vienas iš galimų ligos patekimo į šalį kelių. Pervežant gyvūnus tarp valstybių narių, jų kompetentingos institucijos pateikia gyvūnų sveikatos garantijas, todėl tikimybė, kad į Lietuvą virusas pateks su įvežamais galimai užkrėstais gyvūnais, nėra didelė. Šios ligos įtarimų esame turėję, tačiau teigiamų atvejų nenustatyta. Ūkininkus raginame išlaikyti budrumą; nors gyvulių gaišimas nėra didelis, tačiau dideli ekonominiai nuostoliai būtų dėl ženkliai sumažėjusio produktyvumo, prekybos ribojimų pritaikymo. Nustačius ligą, ne ES šalys taiko griežčiausius ribojimus – gyvulių įvežimo draudimą. Lietuva šiuo metu turi statusą šalies, neapimtos mėlynojo liežuvio ligos. Kilus įtarimui, įspėjame nedelsiant informuoti VMVT arba veterinarijos gydytoją“, – priminė vyriausiasis veterinarijos gydytojas Vaidotas Kiudulas.
Mėlynojo liežuvio liga – tai vabzdžių platinama virusinė naminių ir laukinių atrajotojų liga. Dažniausiai užsikrečia avys, galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos. Sunkiausia šios ligos forma serga avys. Nors galvijai užsikrečia dažniau, jiems ne visada pasireiškia klinikiniai ligos požymiai.
VMVT specialistai įspėja, jog pagrindiniai klinikiniai mėlynojo liežuvio ligos pasireiškimo gyvūnams požymiai gali būti karščiavimas, tirštos išskyros iš akių ir nosies, seilėjimasis dėl burnos patinimo ir išopėjimo, kaklo ir galvos patinimas, ypač apie akis ir snukį. Gyvūnai gali pradėti smarkiai šlubuoti, sunkiai keltis, gali atsirasti kraujosruvos odoje ir po ja, sutinti bei tapti skausminga apynagė, gali pasireikšti sunkus kvėpavimas, apatiškumas. Vienas iš išskirtinių požymių – pamėlynavęs gyvūno liežuvis.
Mėlynojo liežuvio liga žmonėms nepavojinga ir ligos gyvuliai vieni kitiems neperduoda, tačiau ji gali plisti vykstant prekybai – užkrėsti mašalai ligą perneša oro būdu, taip pat gali būti pernešti vėjo arba transporto priemonių (sunkvežimių, lėktuvų ir pan.). Nustatyta, kad šiuo metu mėlynojo liežuvio ligą platina ir kitos mašalų rūšys, prisitaikiusios veistis ne tik pietinėje, bet ir šiaurinėje Europos dalyje.
Pagrindinė rekomendacija ūkininkams yra tokia pat – laikytis biologinio saugumo priemonių reikalavimų, ypač pasirūpinti vabzdžių – pagrindinių ligos platintojų – naikinimu.
