„Tokios sumos neįprastos, nes ankstesniais metais, iki ECB kiekybinio skatinimo pradžios, iki 2008-2015 metų, turėjome apie 5 proc. vyraujantį lygį. Beveik trečdalis likvidžių lėšų balanso laikymas centriniame banke jau yra netipinė situacija. Ji ypač tampa netipine, kai ECB keičia savo politiką pinigų ir palūkanos tampa iš arti nulio esančių labai stipriai didesnės. Tai šiuo metu už šitą visą likvidų turtą komerciniai bankai ima gauti 3 proc. palūkanų normą“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausymuose dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto teigė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
Pasak jo, bankų solidarumo įnašas trečdaliu sumažintų jų pelningumą, bet šiemet jis vistiek turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei pernai.
„Solidarumo įnašas šiek tiek, apie 34 procentiniais punktais sumažina pelningumo normą, bet pelningumas labiausiai tikėtinu scenarijumi, apie du kartus didesnis būtų nei pernai“, – kalbėjo J. Markevičius.
Jo teigimu, 2022 metais kredito įstaigų, kurios mokėtų solidarumo mokestį, nuosavybės grąža buvo 12,3 proc., o šiemet net ir sumokėjus įnašą, ji vistiek būtų maždaug du kartus didesnė – 23-26 proc., priklausomai nuo to, kaip bankai elgsis su dividendais, o 2024 metais – dar daugiau, iki 21-30 proc.
LB skaičiavimais, šiemet bendras šalies bankų pelnas gali augti 2,5 karto ir siekti apie 1,2 mlrd. eurų.
„Didelė dalis ateina iš to beveik 500 mln. eurų prieaugio iš centrinio banko sumokamų palūkanų normų, dar maždaug 700 mln. eurų – iš paskolų. Ir indėlių išlaidos sumažina šią pelno dalį tik apie 200 mln. eurų. Tai apie pusė prieaugio ateina iš LB pradėtų mokėti aukštų palūkanų normų esant dideliam likvidumui, o kita prieaugio pusė – iš paskolų ir indėlių augimo greičių skirtumo“, – aiškino J. Markevičius.
Pasak jo, iki šiol indėlių palūkanų lygis bankuose nebuvo taip reikšmingai atitolęs nuo paskolų palūkanų.
J. Markevičiaus teigimu, labiausiai tikėtinu scenarijumi bankų kapitalo pakankamumo, atspindinčio sektoriaus mokumą, rodiklis, kuris dabar yra 20,1 proc., augtų apie 3,8 proc. punkto, nepalankiu – iš esmės nekistų (0,03 proc.), labai nepalankiu – mažėtų (3,7 punkto), bet tokiu atveju solidarumo įnašas net nebūtų mokamas.
Palankiausiu scenarijumi dėl solidarumo įnašo kapitalo pakankamumas sumažėtų 1,4 proc punkto.
„Palyginus su kitais veiksniais, tas poveikis mažas“, – tvirtino J. Markevičius.
Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.
Laikinas bankų įnašas sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Mokestis siūlomas šalies bankams, tikėtina, uždirbsiant ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes bankai pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.
Tokiu būdu, norėdami susimažinti įnašą valstybei, bankai būtų skatinami didinti indėlių ir mažinti paskolų palūkanas. Įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos jį sumokėjus liktų mažesnės nei 2022 metų šios pajamos, padidintos 15 procentų.
Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų: 2023 metais – apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
