„Jeigu rekomendacijos bus neatsižvelgiamos, tai neturėsime progos pajudėti iš vietos, kur esame dabar. Lietuva išsiskiria savo finansavimosi kampu, kad įmonės labai daug finansuojasi iš savo įmonių partnerių, tiekėjų. Beveik lyderiaujame Europoje pagal savo balanse turimus prekybos kreditus, tai yra, skolas tiekėjams, bet esame viena iš tų šalių, kur turi labai nedidelę dalį paskolų“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.
„Mūsų paskolų ir BVP santykis pastaraisiais metais irgi traukėsi, kalbant apie įmones“, – pridūrė jis.
Pasak jo, kai įmonės, negalėdamos pasiskolinti iš kredito įstaigų, skolinasi iš kitų įmonių ar savo tiekėjų, tai „nebūtinai yra visada tvaru“.
„Situacijai nesikeičiant tas ir išliktų, bet mes vis dėlto norime, kad situacija keistųsi, pati finansavimosi aplinka gerėtų taip, kad įmonės galėtų gauti finansavimą, į mūsų rinką įžengtų nauji rinkos dalyviai, matydami, kad iš tikrųjų čia yra ką kredituoti ir čia ta kreditavimo rizika yra pakankamai žinoma, aiški ir suvaldoma“, – kalbėjo J. Markevičius.
Lietuvos bankas (LB) kartu su Konkurencijos taryba antradienį pristatė baigtą tyrimą ir teigia, kad esama erdvės gerinti SVV finansavimo prieinamumą. Tyrimas apėmė ikipandeminį 2018-2019 metų laikotarpį.
Abi institucijos pateikė viešai konsultacijai kelių krypčių rekomendacijas, kaip pagerinti padėtį.
Siūloma didinti valstybės pagalbos tikslingumą ir efektyvinti nemokumo procesus, mažinti SVV administracinę naštą ir didinti įmonių finansinį raštingumą, didinti įmonių informuotumą apie finansines alternatyvas, stiprinti įmonių finansinę atskaitomybę.
Rudenį Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba įvertins viešos konsultacijos rezultatus ir pateiks konkrečius pasiūlymus dėl SVV finansavimo pagerinimo.
