Manoma, kad šie metai bus sėkmingi cukrinių runkelių augintojams. Šiuo metu pasėliai gražūs, šakniavaisių cukringumas didelis.
Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos pirmininkas Kastytis Patiejūnas sakė, kad Kėdainių ir Marijampolės cukraus fabriko zonoje buvo paimti cukrinių runkelių bandiniai, nustatytas saldžiųjų šaknų cukringumas. Šiuo metu jis didesnis nei penkerių metų vidurkis.
Nesiryžta spėlioti
Šakių rajono cukrinių runkelių augintoja Stasė Zlotogurovienė sakė, kad Suvalkijoje lietaus nebuvo daug, tačiau sausra saldžiosioms šaknims neigiamos įtakos beveik nepadarė. „Dėl drėgmės stokos kai kurie cukriniai runkeliai išleido daugiau šalutinių šaknų, todėl raunant juos prilips daugiau žemių, bus didesnis purvingumas“, – atviravo ūkininkė.
S.Zlotogurovienė nuolat konsultavosi su specialistais, mokslininkais, kurie negailėjo patarimų. Todėl cukrinių runkelių pasėliai yra gražūs. Ūkyje saldžiosioms šaknims skirta 107 ha, jų tikimasi nukasti apie 8 tūkst. tonų. „Pernai vienuose ploteliuose iš hektaro nukasėme apie 100 tonų, kituose – daugiau nei 70 tonų derliaus. Koks bus šių metų derlius, kol kas negalime prognozuoti“, – sakė ūkininkė. S.Zlotogurovienė pasakojo, kad pavasarį cukrinius runkelius buvo užpuolusi rudmargė, todėl buvo panaudoti fungicidai. „Sezono pradžioje orai nebuvo palankūs cukrinių runkelių ligoms plisti, tačiau pradėjus gausiai lyti jos kai kur vėl gali pasireikšti“, – kalbėjo Šakių rajono cukrinių runkelių augintoja.
Geras cukringumas
Kėdainių rajono ūkininkas Dainius Venckus taip pat tikino, kad sausra cukriniams runkeliams nepakenkė. „Pavasarį cukrinius runkelius užplakė liūtys, vėliau juos uždžiovino. Tačiau dabar po lietaus jie atsigavo“, – sakė D.Venckus. Pasak 130 ha cukrinių runkelių auginančio ūkininko, pasėliai laiku buvo apsaugoti nuo ligų, todėl jie gražiai atrodo. Šiais metais tikimasi iš hektaro nukasti apie 80 tonų saldžiųjų šaknų. Kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ Marijampolės regiono valdybos pirmininkas Mangirdas Krunkaitis sakė, kad šilti orai turėjo teigiamos įtakos runkelių cukringumui. „Runkeliai auga gražiai. Cukrų jie sukaupia tada, kai būna daug saulėtų dienų. Po kaitrų mokslininkai nustatė, kad saldžiųjų šaknų cukringumas – 20 proc. Tačiau dėl lietaus jis dar gali pasikeisti“, – pabrėžė M.Krunkaitis.
Pasak kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ Marijampolės regiono valdybos pirmininko, bazinis derliaus cukringumas yra 16 proc. Šiais metais, jei cukringumas išliks aukštas, už kiekvieną runkelių toną ūkininkams bus sumokėta brangiau. „Už kvotinių cukrinių runkelių toną Marijampolės „Arvi cukrus“ ūkininkams žada mokėti 111 litų, už virškvotinių – mažiau“, – sakė M.Krunkaitis.
Augintojų nenuvylė
Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos pirmininkas Kastytis Patiejūnas sakė, kad laikotarpiu, kai vyravo šaltas ir drėgnas oras, cukrinių runkelių pasėliuose plito bakteriozė, kuri nepadarė didelės žalos. Augintojai nerimavo dėl sausros ir karščio, nes lengvesnėse dirvose cukriniai runkeliai atrodė prastai. Palijus pasėliai atsigavo. „Kėdainių ir Marijampolės cukraus fabriko zonoje buvo paimti cukrinių runkelių bandiniai. Galbūt dėl sausros ir dėl karščio nustatytas cukringumas buvo didesnis nei 5 metų vidurkis. Saldžiųjų šaknų svoris taip pat atitiko 5 metų vidurkį. Todėl šios prognozės augintojų nenuvylė. Manome, kad šie metai cukrinių runkelių augintojams bus eiliniai, neblogi“, – pridūrė K.Patiejūnas. Kalbėdamas apie karščio ir sausros įtaką cukriniams runkeliams, asociacijos pirmininkas paminėjo, kad augalai, patyrę stresą, prastai panaudoja mikroelementus. „Šių metų orai nebuvo palankūs ligoms plisti: netgi kontroliniuose plotuose, kuriuose nebuvo purkšta jokiais fungicidais, ligų nėra. Tikimės, kad šiais metais ligos cukrinių runkelių pasėliams jau neturėtų būti pavojingos, nebent jų atsirastų ir jos pakenktų vėlyvojo kasimo runkeliams“, – sakė K.Patiejūnas.
Būtina priežiūra
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Rumokų bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Zita Brazienė sakė, kad liepos mėnesio vidutinė paros temperatūra daugelyje rajonų buvo 3–4 laipsniais didesnė nei įprasta. Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 30–35 °C. „Stichinė liepos mėnesio kaitra tęsėsi iki rugpjūčio pradžios. Rugpjūčio 2–4 d. beveik visur, 5–8 d. vietomis aukščiausia oro temperatūra perkopė 30 °C. Kai kur 35–36 °C išsilaikė 3–5 dienas, vietomis pietinėje šalies dalyje – 6–7 dienas. Druskininkuose rugpjūčio 4 d. buvo užfiksuota rekordinė 37,1 °C oro temperatūra“, – sakė mokslininkė.
Pasak dr. Z.Brazienės, tokios sąlygos nebuvo palankios augalams. „Net jei drėgmės dirvoje netrūko, kaitra dienomis nualindavo augalus, šaknys nespėdavo aprūpinti lapų reikiamu drėgmės kiekiu. Todėl sausose dirvose runkeliams galėjo pritrūkti boro. Šią problemą ūkininkai galėjo lengvai išspręsti purkšdami runkelius boro trąšomis. Ten, kur drėgmės netrūko, runkeliai gražūs, žada neblogą derlių“, – sakė dr. Z.Brazienė. Mokslininkė pridūrė, kad nuo birželio vidurio kai kuriuose pasėliuose buvo pastebėta bakterinė dėmėtligė, ypač ant pažeistų (krušos, kenkėjų) augalų lapų. „Šią ligą sukelia bakterijos, todėl fungicidai, skirti grybinėms ligoms naikinti, bakterinės dėmėtligės nenaikina. Kol kas ši liga didelės žalos runkeliams nepadarė“, – pasakojo Z.Brazienė. Kitos grybinės ligos rudmargė ir baltuliai bei lapų ligos runkelius pažeidė nedaug. Dabar, atvėsus orams, pasėliuose ilgiau laikosi drėgmė, todėl susidarė palankios sąlygos plisti miltligei. Mokslininkė sakė, kad fungicidais nepurkštų runkelių pasėliuose jau pastebėta nemažai miltligės pažeidimų. Esant palankioms sąlygoms, miltligė plinta labai greitai, todėl, pastebėjus pirmųjų ligos požymių, rekomenduojama naudoti fungicidus.
Kova su ligomis
Dr. Z.Brazienė pasakojo, kad pastaruoju metu dėl ekologinių ir ekonominių priežasčių stengiamasi mažinti pesticidų naudojimą. Todėl siekiama sukurti veisles, atsparias grybinėms ir virusinėms ligoms. Auginant atsparias ar „tolerantiškas“ lapų ligoms cukrinių runkelių veisles, net ir palankiais ligoms plisti metais galima sumažinti fungicidų naudojimą bei užauginti didesnį derlių, palyginti su jautriomis veislėmis. „Chemines apsaugos priemones rekomenduojama pradėti naudoti, kai ligos pažeidžia 5 proc. cukrinių runkelių. Suvėlavus purškimą, kai ligos jau būna stipriai pažeidusios augalus, mažėja fungicidų biologinis, taip pat ir ūkinis efektyvumas“, – priminė mokslininkė.
Dr. Z.Brazienė sakė, kad šiuo metu yra nemažai registruotų fungicidų cukrinių runkelių apsaugai nuo ligų. „Visi fungicidai neblogai apsaugo runkelius nuo ligų. 2012–2013 m. duomenimis, nuo rudmargės ir baltulių veiksmingai saugojo du kartus panaudoti fungicidai „Impaktas“ ir „Artea“. Jei sąlygos labai palankios ligoms plisti (drėgmė, šiluma, atsėliuoti pasėliai), reikėtų rinktis veiksmingesnius fungicidus, juos reikėtų purkšti didesnėmis normomis. Nuo šiais metais plintančios miltligės plačiai ūkininkų naudojamas fungicidas „Impaktas“ nėra labai efektyvus. Geriau rinktis „Maredo“, – patarė mokslininkė.
Pasak dr. Z.Brazienės, kai kuriuose runkelių pasėliuose pastebėta žyduolių runkelių. Augintojai turi skubėti juos išrauti ir neduoti sužydėti bei užmegzti sėklų. Neišnaikinus žyduolių, galima užteršti dirvą sėklomis ir vėliau priauginti dar daugiau jų. Žyduoliai runkeliai, patekę į fabriką, trikdo perdirbimo procesą.
