Panevėžio rajono vaisių ir daržovių augintojams neramu dėl kritusių jų auginamos produkcijos kainų, tačiau jie skeptiškai vertina pasiūlymus priimti Europos Sąjungos paramą mainais už produkcijos sunaikinimą ar išdalinimą. Šiais, mažesnio obuolių derliaus metais, jų augintojams nesinorėtų produkcijos nei aukoti labdarai, nei palikti soduose supūti – bet kuriuo atveju, patirtų didelių nuostolių. A. Repšio nuotr.
Šiais, mažesnio obuolių derliaus metais, jų augintojams nesinorėtų produkcijos nei aukoti labdarai, nei palikti soduose supūti – bet kuriuo atveju, patirtų didelių nuostolių. A. Repšio nuotr.
Nuostolinga, kaip bežiūrėsi
Nuo Rusijos embargo nukentėjusiems vaisių ir daržovių augintojams paremti Europos Sąjunga skyrė 125 mln. eurų. Parama bus teikiama už produkcijos sunaikinimą ar išdalijimą nemokamai. Taip pat bus kompensuojama už nenuimtą derlių.
Kaip sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, į paramą gali pretenduoti vaisių ir daržovių augintojai, kurie yra susibūrę į gamintojų organizacijas, taip pat ir pavieniai asmenys.
Iš viso ES šalims narėms skirti 125 mln. eurų, iš jų 82 mln. – obuoliams ir kriaušėms, 43 mln. – kitiems vaisiams ir daržovėms.
Skelbiama, kad už kilogramo morkų pašalinimą iš rinkos bus mokama 8,5 euro cento (0,29 lito), agurkų – 16 euro centų (0,55 lito), kopūstų – 4 euro centai (0,14 lito), pomidorų – 7,25 euro cento (0,25 lito).
Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė sako, kad už kilogramą labdarai atiduotų obuolių gautų maždaug 58–62 centus. Už nenuimto, supūti palikto derliaus kilogramą – apie 23 centus. Pasak jos, nei vienas, nei kitas variantas nėra patrauklus, nes bet kokiu atveju bendrovė patirtų nuostolių.
Pasak V. Kuliešienės, šiais metais nepalankios gamtinės sąlygos išaugino produkcijos savikainą. Derliui labai pakenkė gegužės vidury obelų žiedus pakandusios šalnos, be to, birželį kruša nudaužė dalį užmegztų vaisių.
Žalos padarė ir dėl karščių bei drėgmės prisiveisę obelų kenkėjai.
Verslininkės teigimu, šiais metais į sodą teko įdėti daug darbo, o derlius, palyginti su ankstesniais metais, bus menkas. Pernai Dembavos medelynas priskynė apie 1 500 tonų obuolių, šiais metais planuoja priskinti triskart mažiau.
Baiminasi pigios produkcijos antplūdžio
Obuolių, kaip ir daržovių, augintojai svarsto, kad jiems didelę konkurenciją vidaus rinkoje gali sudaryti Lenkijos sodininkai ir daržininkai. Dėl Rusijos embargo nebegalėdami į šią šalį išvežti produkcijos, jie pigesnėmis daržovėmis ir vaisiais užpils Lietuvos rinką. Lenkai gali išauginti pigiau – Lenkijoje pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra 5 procentai, Lietuvoje – 21 procentas.
Daržovių ūkio savininkė iš Panevėžio rajono Milda Mikelionienė sako, jog iš prekybos tinklų, kuriuose realizuoja savo produkciją, kol kas nesulaukė signalų, kad jie muš daržovių kainas. Tačiau prekybininkai užsimena, nors jie prioritetą ir teikia lietuviškoms daržovėms, lenkai gali pasiūlyti gerokai pigiau.
„Jau dabar daržovių kainos ir parduotuvėse, ir turguose yra smarkiai kritusios“, – kalbėjo M. Mikelionienė.
Jos žiniomis, daržovių augintojai, bendradarbiaujantys su supirkėjais, jau griebiasi už galvų. Pavyzdžiui, už kilogramą bulvių supirkėjai siūlo vos 20 centų.
„Girdėjau, kad Lenkijoje bulvių augintojams apskritai tik 5 euro centus teduoda“, – sako ūkininkė, tačiau pati nė nesvarsto galimybės pasinaudoti ES parama. Pasak jos, rankos nekiltų užarti išauginto derliaus.
M. Mikelionienė svarsto, kad reikia ieškoti naujų rinkų, kur realizuoti lietuviškas daržoves.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas A. Stančikas, nors ir mano, kad vaisių ir daržovių kainų kritimas palies visus mūsų šalies ūkininkus, abejoja, jog ūkininkai ryžtųsi sunaikinti savo produkciją tam, kad gautų ES paramą.
„Lietuvos ūkininkai nesupranta, kaip galima sunaikinti tai, ką savo rankomis užaugino“, – sako jis.
Paramos maišas – ne guminis
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė taip pat labai abejoja, kad vaisių ir daržovių augintojai pasinaudos numatyta kompensavimo sistema.
„Neapsimoka. Nebent didieji morkų augintojai, jeigu jiems nebeapsimokės parduoti produkcijos ypač žemomis kainomis, apsispręstų jas sunaikinti ar atiduoti labdarai“, – svarsto ji.
Z. Cironkienės teigimu, kiek kris daržovių kainos, priklausys ir nuo didžiųjų prekybos tinklų pozicijos, ir nuo to, kokią produkciją – ar įvežtinę, pigesnę, ar mūsiškę, brangesnę, – rinksis mokyklos, darželiai, kitos organizacijos.
Taip pat ir nuo to, ar pavyks iš prekyviečių išguiti šešėlinę prekybą, kai daug lenkiškos produkcijos.
Z. Cironkienės manymu, jeigu ir atsiras norinčių gauti kompensacijas daržovių augintojų, tai didelis klausimas, ar jie spės įšokti į traukinį.
„Kompensacijos bus dalinamos iš bendro katilo. Jeigu vienų šalių ūkininkai pirmieji sunaikins ar išdalins derlių ir išsems numatytą kompensacijų krepšelį, kitų šalių ūkininkams nebeliks. Kaip žinoma, parama bus teikiama tol, kol bus išnaudotos visos šiai programai skirtos lėšos“, – kalbėjo ji.
Beje, bulvių augintojams tame 125 mln. eurų vežančiame „traukinyje“ vietos net nenumatyta. Jie galės prašyti paramos iš kitų šaltinių.
Žemdirbiams kiaulystę iškrėtė lietus
Grūdinių kultūrų augintojams nuotaiką gadina ne tik šiais metais sumažėjusios supirkimo kainos, bet ir prakiuręs dangus. Lietus pristabdė, o kai kur ir sustabdė javapjūtę, pakenkė grūdų kokybei. Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis sako, kad, sprendžiant pagal vėžes laukuose, kai kuriems ūkininkams kombainus veikiausiai teko traktoriais traukti iš šlapių laukų.
Praėjusio penktadienio duomenimis, rajone buvo nuimta tik 59 procentai derliaus. Tuo metu šalyje jau buvo nuimta maždaug 67 procentai derliaus.
„Žemdirbiai tikėjosi neblogo derliaus. Iki prasidedant lietums kai kuriose seniūnijose iš vieno hektaro buvo prikulta 4,8–5,8 tonos javų. Lietus smarkiai sujaukė javapjūtę. Supirkėjai muša kainas už neišdžiovintus grūdus. Ne visi ūkininkai turi kur juos džiovinti“, – konstatavo vedėjas.
Faktai
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, ES vaisių ir daržovių eksporto į Rusiją apimtys siekė milijardus eurų. 2013 metais Bendrijos šalys į Rusijos Federaciją eksportavo 2,3 mln. tonų vaisių ir daržovių už 1,9 mlrd. eurų. Tai sudarė 39 proc. viso ES vaisių ir daržovių eksporto į trečiąsias šalis. Iš trečiųjų šalių Rusija importuoja apie 8 mln. tonų vaisių ir daržovių. Vaisių ir daržovių importas taip pat uždraustas Moldovai (240 000 tonų) ir JAV (24 000 tonų). Tokio pat sprendimo gali sulaukti ir Ukraina, kuri į Rusiją eksportuoja apie 116 000 tonų vaisių ir daržovių. Norvegija ir Kanada eksportuoja į Rusiją minimalius šios produkcijos kiekius. Rusijai bus sunku greitai susirasti kitų importuotojų. Importuota vaisių ir daržovių produkcija sudaro apie trečdalį suvartojamos, iš ES šalių – 10 procentų.
Inga SMALSKIENĖ
