Pagal įmonių bankrotų skaičių trečiasis 2008-ųjų ketvirtis buvo kone rekordinis, tačiau, anot ekspertų, tai viso labo tebuvo „daigeliai“.
uBankroto administratoriai - vieni iš nedaugelio, kurie sunkmečiu gali tikėtis klientų pagausėjimo. Situacija tam palanki - pagal Įmonių bankroto valdymo departamento (ĮBVD) duomenis, per 2008 m. pirmą-trečią ketvirčius, palyginti su 2007 m. atitinkamu laikotarpiu, visose veiklose pastebimas bankroto procesų skaičiaus augimas. Puota maro metu gali girtis ir bankrotais užsiimantys advokatai, rašo „Respublika“.
Bankrotų lietus
Pagal ĮBVD duomenis, 2008-aisiais dažniausiai bankrutavo viešbučiai ir restoranai - jų bankrotų skaičius, palyginti su praeitų ir užpraeitų metų duomenimis, išaugo 83,3 proc. Apdirbamojoje pramonėje buvo pastebėtas 51,8 proc., transporto, sandėliavimo ir ryšių - 42,3 proc, prekybos įmonių - 19,5 proc. bankrotų skaičiaus augimas.
Nepakitęs liko tik žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės bankrutuojančių įmonių skaičius - 29. Daugiau nei du kartus bankrotų skaičius išaugo statybos bei nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos įmonėse.
Pirmąjį-trečiąjį praėjusių metų ketvirtį bankrotų ypač padaugėjo Šiaulių (2007 m. sausį-rugsėjį čia buvo užfiksuoti 55, per 2008 m. tą patį laikotarpį - 111 bankrotų) ir Utenos (2007 m. sausį-rugsėjį užfiksuota 18, per 2008 m. rugsėjį - 36 bankrotai) apskrityse - čia jų skaičius augo dvigubai.
Kita vertus, ne visose apskrityse situacija buvo tokia prasta - štai Kauno apskrityje per tris 2008 m. ketvirčius bankrotų skaičius neviršijo 2005 m. trijų ketvirčių „derliaus“ - tada užregistruoti 142 bankrotai, šiemet per tą patį laikotarpį jų buvo užfiksuota 123. Panašiai atsitiko ir Alytaus apskrityje - ten bankrotų skaičius 2005 m. siekė 33, o 2008-aisiais - 24.
Tačiau žiūrint į bendrą bankrotų skaičių matyti, kad pernai jis, palyginti su ankstesniais metais, buvo daug didesnis, o 2007 m. paskelbtų bankrotų skaičius buvo viršytas jau rugsėjį.
Liūdniausia - dar ateityje
ĮBVD skelbia, kad 20 naujausių bankroto procedūrų pradėta per 12 dienų - nuo 2007 m. gruodžio 10 d. iki 2007 m. gruodžio 22 d. „Tačiau tai, kas įdėta departamento internetiniame puslapyje, dar neatspindi realios situacijos, nes didžioji dalis procesų tik įsibėgėja“, - teigė bendrovės „Bankrotera“ Vilniaus filialo direktorius Vėjūnas Klimas.
„Teismui yra atiduota daug ieškinių, daug sutikimų duota. Mūsų įmonei, palyginus 2008 m. trečiąjį ketvirtį su tų pačių metų ketvirtu ketvirčiu, suteikta bent jau du kartus daugiau sutikimų administruoti įmones“, - kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, ieškinys teismui nagrinėjamas nuo mėnesio iki dviejų - jeigu jis pateiktas lapkritį ar spalio pabaigoje, nutartys ateina tik metų pradžioje. „Kol kas tik įsibėgėjama. Pats grožis dar laukia“, - sakė V.Klimas.
ĮBVD direktorius Virginijus Narvilas taip pat patvirtino, kad bankrotų skaičius auga - praeitais metais, palyginti su 2007-aisiais, bankrotų esą buvę apie 46 proc. daugiau.
Išeitis - restruktūrizacija?
V.Klimas tvirtino, kad 2009-aisiais bankrotų tik daugės. Tačiau, anot pašnekovo, ne visi iškilus problemoms skelbia bankrotą.
„Žmonės bando ieškoti kelių ir stengiasi taip daryti, kad jų įmonės ne iš karto bankrutuotų, bet problemos būtų išspręstos kitaip. Tarkim, vienas tokių sprendimo būdų yra restruktūrizacija. Jeigu pavyksta susitarti su kreditoriais, toks kelias yra išsigelbėjimas - priešingu atveju, nelikus kitų galimybių, reikia skelbti bankrotą“, - kalbėjo V.Klimas.
Tačiau, jo teigimu, restruktūrizuojamas įmones Lietuvoje galima suskaičiuoti ant rankų. „Pas mus per paskutinį ketvirtį buvo duoti trys sutikimai vykdyti restruktūralizaciją - tai palyginti yra didelis skaičius. Paprastai per metus būna vienas ar pora tokių atvejų“, - kalbėjo „Bankroteros“ atstovas.
Ir V.Klimas, ir V.Narvilas tvirtino, kad tyčinių bankrotų dabar yra labai mažai. „Tyčiniai bankrotai buvo gerų laikų požymis. Tuomet nesąžiningi verslininkai dažnai stengdavosi pasipelnyti kitų sąskaita. Šiandien didžioji bankrotų dalis yra natūralūs, didžioji problemų dalis kyla ne dėl to, kad neatsiskaito tiekėjai, o dėl to, kad neatsiskaito pirkėjai“, - pabrėžė V.Klimas.
V.Narvilo tvirtinimu, dabar daugiausiai bankrutuoja prekybos ir pramonės įmonės, labai padažnėjo statybos, nekilnojamojo turto, taip pat logistikos ir viešbučių bei restoranų bankrotų. Šias sritis, kaip pažeidžiamiausias bankrotų požiūriu, įvardijo ir V.Klimas.
Advokatams - darbymetis
Kad atgautų pinigus iš bankrutuojančių įmonių, kreditoriai samdosi advokatus. „Pastarąjį pusmetį darbo išties padaugėjo. Kita vertus, jaučiame, kad tai - tik pradžia. Didžioji bankrotų kruša greičiausiai prasidės kovą ir balandį, tuomet reiks dar spėriau suktis“, - tvirtino Vilniuje dirbantis advokatas Algis Petrulis, besispecializuojantis bankroto bylose.
SKAIČIAI
1993-2007 m. laikotarpiu bankrotas buvo paskelbtas 5871 įmonei ir 14 bankų, tai sudarė 1,9 procento visų šiuo laikotarpiu registruotų juridinių asmenų. Bankroto procedūros jau baigtos 4733 įmonėse (80,6 proc.) ir 13 bankų. Iš šių įmonių 4631 įmonė likviduota, 3 reorganizuotos, 16 sanuota, kitose 83 įmonėse bankroto procedūros nutrauktos arba sudarytos taikos sutartys.
Dažniausiai bankrotą įmonėms skelbė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, kuri inicijavo 30,4 proc. visų bankrotų, įmonių administracijos vadovai - 19,5 proc., savininkai - 15,8 proc. Daugiausia bankrutavusių ir bankrutuojančių įmonių buvo Kauno (1427 įmonės, arba 24,3 proc.) ir Vilniaus (1321 įmonė, arba 22,5 proc.) apskrityse.
Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės sudarė 41,4, apdirbamosios gamybos - 27,5 proc. visų bankrutuojančių įmonių. Iš apdirbamosios gamybos įmonių 1993-2007 m. daugiausia bankrotų skelbta medienos ir medinių dirbinių bei maisto produktų, gėrimų ir tabako veiklos rūšių įmonėms - atitinkamai 25,1 ir 23,3 proc. Šių veiklos rūšių įmonėms daugiausia bankrotų buvo skelbta ir 2007 m. - atitinkamai 26,6 ir 21,9 proc.
Tomas Andriukonis
