Arūnas Vaikutis, LRT radijas, LRT.lt
Jei bedarbis Latvijoje susiras darbą toliau kaip už 20 km nuo oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos, jau nuo kovo pabaigos galės gauti specialią pašalpą iš valstybės.
Naujoji pašalpa, numatoma, bus skirta kompensuoti kelionės išlaidas arba būsto arčiau naujosios darbovietės laikinai nuomai.
Latvijos darbo bei socialinių reikalų ministerija kovą pradeda įgyvendinti naują kovos su nedarbu programą „Darbas Latvijoje“. Programos tikslas – ne tik padėti žmogui susirasti darbą, bet ir paskatinti jį, užuot ieškojus laimės svetur, į gyvenimą kabintis savo gimtinėje.
Gyveni toli nuo darbovietės – padės valstybė
Daugiau kaip penktadalis apklaustų bedarbių teigia esą priversti atsisakyti daugelio siūlymų įsidarbinti, nes naujoji darbovietė esanti per toli nuo namų. Pasak respondentų, kiekvieną dieną į darbą bei namo keliaujant keliasdešimt kilometrų, tektų paaukoti daugiau kaip pusę atlyginimo.
Atsisakiusieji netgi jiems nepalankių siūlymų iki šiol būdavo braukiami iš bedarbių sąrašo.
Tokiems žmonėms dabar į pagalbą ateis valstybė – po bent pusmetį trukusių paieškų susiradusieji darbą toliau kaip už 20 km nuo oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos jau nuo kovo pabaigos galės gauti specialią pašalpą.
Ji bus skiriama kompensuoti kelionės išlaidas arba būsto arčiau naujosios darbovietės laikinai nuomai.
Pašalpa sieks maždaug 1400 litų. Ši suma bus išmokėta per 4 mėnesius, t.y. kol tęsis bandomasis laikotarpis, papildomai pridedant dar vieną mėnesį.
Per šį laiką žmogus privalės rasti kokį nors sprendimą dėl savo važinėjimo į darbą, nutraukus pašalpos mokėjimą: gal – su darbdaviu susitarti dėl didesnio atlyginimo, gal – rasti galimybę persikelti gyventi arčiau naujojo darbo.
Pašalpą gaus tiktai įsiregistravusieji Darbo biržoje. Darbdavys taip pat turės būti registruotas Darbo biržoje. Su dirbančiuoju jis privalės pasirašyti neterminuotą sutartį ir jam mokėti bent minimalų atlyginimą.
Į tokias pašalpas galės pretenduoti visų šalies regionų gyventojai, išskyrus rygiečius, kuriems, pasak valdžios pareigūnų, kur kas paprasčiau susirasti darbą prie namų.
Pašalpa pakartotinai bus skiriama tik praėjus trejiems metams nuo paskutiniojo jos skyrimo.
Bandantiems sukčiauti – baudžiamoji atsakomybė
Naujųjų pašalpų gavėjai bus griežtai kontroliuojami – pinigus jie gaus tik pateikę oficialiai įformintas sutartis su darbdaviu, be to, privalės dokumentais pagrįsti visas savo išlaidas.
Pirmąjį mėnesį žmogus gaus 500 litų, likusieji pinigai jam bus išmokėti lygiomis dalimis per 3 mėnesius.
Valdžios pareigūnai stebės, kad žmogus negautų dviejų kompensacijų už kelionę bei būsto nuomą: vienos – iš valstybės, kitos – iš darbdavio.
Pažeidėjus žadama griežtai bausti.
Programa „Darbas Latvijoje“ – savotiškas eksperimentas
Ateityje programą žadama tobulinti ir plėsti. Pasak Darbo ir socialinių reikalų ministrės Ilzės Vinkėlės, pirmaisiais metais programai bus skirti per pusę milijono litų. Juos išmokės maždaug 350 žmonių.
Iš viso darbo ilgiau kaip pusę metų Latvijoje neturi apie 65 tūkst. žmonių.
Jei eksperimentas pasiteisins, kitąmet paremti žadama kur kas daugiau žmonių.
Programa kol kas finansuojama iš valstybės biudžeto, tačiau, jei ji bus tęsiama, ateityje tikimasi ir europinių fondų paramos.
Ministrė I. Vinkėlė tikisi, jog programa „Darbas Latvijoje“ susidomės ir svetur laimės ieškoti išvykę latviai.
Pasak ministrės, jei Airijoje ar Skandinavijoje dirbantis latvis nuspręs grįžti namo ir darbą susiras tolėliau nuo namų, jis taip pat galės pretenduoti į naująją pašalpą.
Tai būtų savotiška premija žmogui už pasiryžimą sugrįžti.
Vieni naująją programą giria, kiti negaili kritikos
Praktiškai visi giria vyriausybės pastangas vaduoti žmones iš skurdo bei stabdyti emigraciją.
Tačiau Savivaldybių asociacija sunerimusi, kad, atsiradus galimybių įsidarbinti toliau nuo savo namų, visiškai ištuštės atokesni kaimai – jaunimas išsivažinės į didesnius miestus, liks dirvonuoti žemės bei apleisti namai.
„Taip elgdamiesi, mes žudome Latviją ir jos ateitį. Ypač skaudžiai tai atsilieps ekonomiškai neaktyviems regionams, pirmiausia – skurdžiausiu visoje Europos Sąjungoje laikomam Latgalos kraštui, visi stengsis pabėgti iš čia. Galintys pasiūlyti daugiau darbo vietų, iščiulps paskutinį silpnųjų regionų kraują“, – sakoma neseniai paskelbtame keliolikos mažųjų vietos savivaldybių pareiškime.
Tuo metu, anot naująją pagalbos bedarbiams programą rengusių ekspertų, ir mažosios savivaldybės turi gana daug galimybių sustabdyti darbo jėgos išvykimą iš jų teritorijų.
