„Reikės kažkam kažkada priimti sprendimą dėl išorinio uosto. Jeigu nebus galimybių plėstis į išorę, teks apsispręsti – ar mums tinka skaičiai, kuriuos turime šiandien“, – trečiadienį Seimo aplinkos apsaugos komitete kalbėdamas apie uosto teritorijų iškeldinimą iš miesto sakė uosto direkcijos vadovas.
Išorinio uosto statybos Melnragėje buvo numatytos Klaipėdos uosto bendrajame plane, bet pernai aplinkos ir susisiekimo ministrai pranešė, kad projektas dėl galimo neigiamo poveikio aplinkai nebus plėtojamas „bent artimiausią dešimtmetį“.
Premjerė Ingrida Šimonytė pernai vasarą taip pat tvirtino, kad ši idėja kol kas nesvarstoma. Anot jos, išorinio uosto klausimas išspręstas ir „uždarytas“, Vyriausybei prioritetą teikiant uosto pietinės dalies plėtrai.
Po ne vienerius metus trukusio augimo krova Klaipėdos uoste pernai sumažėjo 4,6 proc. iki 45,6 mln. tonų.
Komiteto nariams žaliojo uosto koncepciją pristatęs A. Latakas kalbėjo, kad dėl pasirinkto aplinkosaugos kurso tenka atsisakyti ir kitų komerciniu požiūriu svarbių didelių krovinių.
„Palaida geležies rūda jau nekraunama, tikimės, kad ir nebus kraunama ateityje, nors komerciniu požiūriu tai didelės finansinės netektys – apie du milijonai tonų. Dabar santykiai geri su Kazachstanu, šiandien būtų galimybė iš ten per Klaipėdą vežti anglį, ferolydinius. Bet net nėra minčių apie tokį krovinį, net dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kai krovinių skaičius gali kristi iki 30 procentų, įmonės apie tai net negalvoja“, – kalbėjo A. Latakas.
Viena didžiausių Klaipėdos uosto krovos įmonių „Klasco“ pernai rudenį Aplinkos apsaugos departamento nurodymu buvo priversta stabdyti geležies rūdos krovą pripažinus, kad tai yra taršos šaltinis. Sausį bendrovės vadovybė BNS patvirtino, kad neketina perkrauti daugiau rūdos.
Žaliojo uosto koncepcija dar tik rengiama, dokumente numatoma, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis uoste iki 2030 metų turėtų sumažėti 55 proc., o iki 2050 metų pasiekti nulinės emisijos ribą.
