Didžiąją laiko dalį darbuotojai praleidžia dirbdami biuruose ir dažnai patiria stresą bandydami suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą. Pirmą kartą Lietuvoje organizuojama lanksčiojo darbo stiliaus diena darbuotojus paskatins naudotis nuotolinio darbo galimybėmis ir suderinti darbą su laisvalaikiu bei šeima. Lietuvoje išplėtotos informacinės ir telekomunikacijų technologijos bei įstatymais įteisintas nuotolinis darbas leidžia dirbti lanksčiai, nesvarbu, ar esame kabinete, namuose, viešose vietose ar kelionėse.
Lankstusis darbas pagerina darbuotojų produktyvumą, motyvaciją, pažadina kūrybiškumą, leidžia pasiekti kokybiškesnių darbo rezultatų, geriau planuoti laiką bei sutaupyti lėšų, pavyzdžiui, kelionėms į darbą. „Norint dirbti lanksčiai, svarbūs trys dalykai: technologinė įranga, gera prieiga prie interneto ir darbuotojo vieta internete, t.y. darbuotojas turi turėti galimybę iš bet kurios vietos pasiekti reikalingus dokumentus. Būtent tokią galimybę suteikia debesų kompiuterija,“ – akcentuoja Martynas Bieliūnas, lanksčiojo darbo dienos iniciatorės „Microsoft“ verslo strategijos ir rinkodaros vadovas Rytų Europos šalims.
„Lankstusis darbo stilius suteikia privalumų virtualios darbo vietos paslaugai, kuomet visa įmonės informacija saugoma duomenų centre, o duomenys yra saugūs ir nėra pavojaus, kad jie dings, pavyzdžiui, pavogus ar sugedus kompiuteriui. Prie virtualios darbo vietos darbuotojas gali prisijungti išmaniuoju telefonu, planšetiniu ar personaliniu kompiuteriu ir dirbti su reikalingais dokumentais iš bet kurios vietos, kur veikia interneto ryšys, pavyzdžiui, mobilusis 3G internetas“, – pasakoja Alma Reketienė, „Blue Bridge Baltic“ įmonės, taikančios lanksčiojo darbo stilių, personalo vadovė.
Nors galimybių ir sąlygų dirbti lanksčiai yra, bet ne kiekvienas darbuotojas išdrįsta jomis pasinaudoti ir pagerinti asmeninio gyvenimo kokybę bei pasiekti geresnių darbo rezultatų. „Lietuvoje šis darbo stilius tampa vis populiaresnis, tačiau kol kas tik nedidelė dalis įmonių naudojasi lanksčiojo darbo galimybėmis. Tokiam darbui turi būti pasiruošusios ne tik įmonės, bet ir patys darbuotojai turi būti motyvuoti ir pakankamai subrendę. Kitaip išlieka rizika, kad lankstusis darbas gali tapti amžinu darbu, kai pametame laiko pojūtį ir nebeatskiriame darbo nuo laisvalaikio“, – teigia M. Bieliūnas. Darbuotojai, jau išbandę nuotolinio darbo galimybes, išskiria ne tik laiko pojūčio praradimo ir persidirbimo pavojų, bet pabrėžia ir atstumą nuo visos komandos, kai negali fiziškai būti kartu.
Norėdami dirbti lanksčiai, turime keisti savo požiūrį į darbą, suvokti, kad svarbiausia yra rezultatas, o ne darbo laiko apskaita. Svarbu ir tai, kad Lietuvos įmonės nesiremtų vien tik kontrolės mechanizmais, bet pasitikėtų savo darbuotojais ir sudarytų visas sąlygas jiems dirbti lanksčiai. Be to, organizacijų neturi gąsdinti ir nedideli biurokratiniai nepatogumai, kai reikia užpildyti daugiau popierių, nes darbuotojų motyvacija, produktyvumas, jų užsidegimas ir atsidavimas darbui atperka visus biurokratinius trukdžius.
