VRM siekia užkamšyti teisines landas, kuriomis pasinaudoję nesąžiningi užsieniečiai gali gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Tuo metu sąžiningiems žmonėms procedūras ketinama supaprastinti.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas teigė, kad viena iš minėtų spragų susijusi su nekilnojamojo turto (NT) įsigijimu.
„Nekilnojamojo turto turėjimas suteikia teisę turėti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje“, – pirmadienį žurnalistams sakė T. Žilinskas.
Kita landa, pasak VRM atstovo, yra fiktyviai steigiamos įmonės, kurias lietuvaičiai parduoda užsieniečiams ir šie gauna leidimus gyventi Lietuvoje.
„Vienas straipsnis visai neseniai buvo viename laikraštyje, kad galimai steigiamos fiktyvios įmonės ir taip užsieniečiai gauna leidimus nuolatos arba laikinai gyventi Lietuvoje“, – sakė T. Žilinskas.
Kiek užsieniečių tokiais būdais galėjo patekti į Lietuvą, VRM atstovas pasakyti negalėjo.
Migracijos klausimai pirmadienį buvo svarstomi Vyriausybės pasitarime. Per mėnesį tikimasi parengti konkretesnius pasiūlymus.
VRM Viešojo saugumo politikos departamento vadovas teigė, kad taip pat yra svarstoma, kaip svarstant konkrečius migracijos klausimus išvengti dubliavimosi, priartinti paslaugą arčiau žmogaus ir sutrumpinti terminus.
„Nes šiandien migracijos klausimais dirba tiek Migracijos departamentas, tiek Policijos departamentas, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir pagal kompetenciją kitos. Visa esmė – išskirti įstaigas, kurios labiau koncentruojasi į legalios migracijos kontrolę ir į nelegalios. Matome besidubliuojančias ir brangiai valstybės biudžetui kainuojančias funkcijas“, – sakė T. Žilinskas.
Departamento direktoriaus teigimu, svarstoma keliais etapais pertvarkyti Migracijos departamentą. Pirmasis etapas jau įvyko: nuo gegužės 2 dienos už asmens pasų ir asmens tapatybės kortelių išdavimą yra atsakinga tik policijos institucija.
„Žmogus kreipiasi į migracijos tarnybas policijos sudėtyje, policija surenka visą medžiagą, priima sprendimą ir išduoda dokumentą. Panaikinta tarpinė grandis – Migracijos departamento – dėl sprendimo priėmimo“, – sakė T. Žilinskas.
Antruoju etapu svarstoma užsieniečių išsiuntimą atiduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kuri ir šiuo metu vykdo 90 proc. visų išsiuntimų, ir sutrumpinti išsiuntimo terminus.
„Užsieniečio išlaikymas Užsieniečių registracijos centre kiekvieną dieną kainuoja valstybei 60 litų. Kad nereikėtų laukti, kada Migracijos departamentas priims sprendimą, mes manome, kad pasieniečiai galėtų tą padaryti patys ir žymiai greičiau“, – sakė T. Žilinskas.
Taip pat ketinama pagreitinti leidimų, dokumentų išdavimo procedūrą.
„Pagal dabartinį Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, tą galima daryti iki 6 mėnesių, siūlome sutrumpinti šitą terminą 2 mėnesiais. Ir įvestume vieno langelio principą – ta institucija, į kurią žmogus kreipiasi, ji viską sutvarko ir pateikia žmogui dokumentą, dėl kurio jis atėjo“, – sakė T. Žilinskas.
