Nors metinės ataskaitos dar nėra, tačiau panašių profesijų darbuotojų trūkumas turėtų atsispindėti ir antrajame pusmetyje bei kitų metų prognozėse.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, per 2017 metų I pusmetį darbdaviai įregistravo 118,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Palyginti su 2016 metų tuo pačiu laikotarpiu darbo jėgos paklausa smuktelėjo 2,8 proc. Labiausiai mažėjo darbo jėgos poreikis terminuotam darbui.
Augo specialistų ir mažėjo nekvalifikuotų darbininkų poreikis. Daugiau kaip pusė (57,3 proc.) visų darbo pasiūlymų buvo kvalifikuotiems darbininkams. Kas penkta siūloma darbo vieta – specialistams ir vadovaujančiam personalui, per 22 proc. – nekvalifikuotiems darbininkams.
Nuotraukų galerijoje – nurodytos profesijos pagal apskritis, kurių darbo rinkoje trūko 2017 m. pirmą pusmetį. Pavaizduota vienam ieškančiajam darbo tenkančių darbo vietų skaičius pagal teritorines darbo biržas,
Daugiausia laisvų darbo vietų – paslaugų sektoriuje
Trys iš penkių per 2017 m. pirmą pusmetį įregistruotų laisvų darbo vietų buvo paslaugų sektoriuje, kas penkta – pramonėje (21,1 proc.), kas septinta – statybose. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu paklausos struktūroje mažėjo paslaugų ir didėjo kitų sektorių dalis, labiausiai statybos. Paslaugų sektoriaus mažėjimą labiausiai lėmė transporto ir saugojimo sektorius. Tačiau sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai išlieka profesija kuriai vietų registruojama daugiausiai. Aukšta paklausa buvo pardavėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, virėjams, dažytojams.
Augant statybų sektoriaus daliai paklausos struktūroje, labiausiai augo statybos darbininkų poreikis. Šių metų pirmąjį pusmetį darbo pasiūlymų grindų ir plytelių klojėjams bei tinkuotojams buvo registruota 2,5 karto daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Du kartus augo plytų mūrininkų poreikis, apie 1,7 karto – statybininkų montuotojų ir darbininkų izoliuotojų poreikis.
Nors sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų paklausa išlieka didžiausia, palyginti su praeitų metų pirmu pusmečiu, tokių darbuotojų poreikis sumažėjo beveik per pus. Vairuotojų paklausos mažėjimą lėmė ir pasikeitusi užsieniečių leidimų išdavimų tvarka. Transporto ir saugojimo sektorius stipriai priklausomas nuo tarptautinės prekybos. Taip pat mažėjo apsaugos darbuotojų, pardavėjų, siuvėjų bei lengvųjų automobilių, taksi bei furgonų vairuotojų paklausa.
Nors sunkiasvorių sunkvežimiu ir krovininių transporto priemonių vairuotojų paklausa pastaruoju metu mažėja, šios profesijos darbuotojų trūkumas išlieka didžiausias. Lietuvos darbo biržos duomenys rodo, kad 2017 metų pirmąjį pusmetį buvo aukšta statybininkų montuotojų, mūrininkų, betonuotojų paklausa. Pagrindinės darbuotojų stokos priežastys – netenkinantis darbo užmokestis ir darbo sąlygos, aukštas nelegalaus darbo mastas, emigracija ir darbo ieškančių asmenų neatitikimas keliamiems reikalavimams.
Dažniausiai reikalaujami įgūdžiai
Darbo vietas sunku užpildyti kai pretenduojantys į jas asmenys neturi tinkamos kvalifikacijos, kompetencijų ar patirties. Dažniausiai reikalaujamos kompetencijos: užsienio kalbų žinios (pagrindinės: anglų, rusų) – ypatingai transporto (logistikos) vadybininkams, vadovams, padavėjams, darbo kompiuteriu įgūdžiai, gerai išmanyti ir naudotis MS Office programomis, darbų saugos instrukcijų žinojimas, vairuotojo pažymėjimas, įvairūs kiti pažymėjimai. Mažėja darbo jėgos poreikis, darbams kur reikalingas rankų darbas.
Lietuvos daro biržos teigimu, darbdaviai pageidauja įdarbinti atsakingus darbuotojus, kurie moka dirbti kompiuterizuotose, automatizuotose darbo vietose.
Pastaruoju metu, ryškėjant tam tikrų profesijų darbuotojų trūkumui, vis daugiau darbdavių į pirmą vietą kelią kandidato motyvaciją dirbti ir mokytis, atsakingumą, iniciatyvumą, kūrybingumą ir sutinka tam tikrų įgūdžių stokojantį kandidatą apmokyti darbo vietoje.
Dažniausiai siūlomas minimalus atlyginimas. 2017 metų pirmąjį pusmetį 79 proc. visų darbo pasiūlymų, kuriems nurodytas vidutinis darbo užmokestis, jis buvo mažesnis nei 800 Eur. Didesnį nei 1000 Eur atlyginimą siūlė – 19,1 proc. darbdavių. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis buvo nurodomas projekto ar padalinio vadovui, informacinių technologijų specialistui, jūrų laivo įrangos technikui, prekių ir paslaugų plataus profilio statybininkui, suvirintojui, langų ir durų montuotojui. Tačiau šių profesijų atstovams taip pat buvo registruota laisvų darbo vietų ir su mažesniu darbo užmokesčiu.
Lietuvos apskrityse – skirtingų specialistų trūkumas
Apibendrinus teritorinių darbo biržų pasiūlos ir paklausos santykio skirtumus, pastebima, kad visose apskrityse sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai Įsidarbinimo galimybės yra vienos didžiausių. Labiausiai jų trūksta Alytaus, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse. Vairuotojai rengiami organizuojant profesinio mokymo priemonę, tačiau jų skaičius, lyginant su laisvų darbo vietų skaičiumi, nors pastaruoju metu mažėjant jų paklausai, nėra pakankamas. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ duomenimis trūksta apie 10 tūkst. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų. Ši profesija nėra populiari dėl ilgai trunkančių komandiruočių, kasdien kylančių fizinių pavojų, rizikos veiksnių.
Daugelyje šalies apskričių jaučiamas statybos darbininkų trūkumas, ypač didžiausių Lietuvos miestų apskrityse, kur statybos intensyviausios.
Kauno apskrityje didžiausiomis įsidarbinimo galimybėmis išsiskyrė mėsininkai, žuvų darinėtojai arba giminiškų profesijų darbininkai. Darbo biržoje registruotiems asmenims, ieškantiems šių profesijų darbo teko beveik po 9 laisvos darbo vietos. Viena iš paklausos ir pasiūlos neatitikimo priežasčių - darbo krūvį neatitinkantis atlyginimas, darbo specifika yra nepatraukli profesinį mokymą renkantiems asmenims.
Klaipėdos apskrityse labiausiai trūksta statybininkų montuotojų. Darbo rinkoje reikalingi patyrę, aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tačiau darbo biržoje tokių asmenų registruojasi mažai.
Marijampolės apskrityje daugiausia laisvų darbo vietų teko maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriams. Darbo vietų neužpildymą nulemia mažas darbo užmokestis, prastas susisiekimas iš kaimiškų vietovių, didelės atvykimo į darbą išlaidos. Taip pat tai daugiausia sezoniai, žemės ūkio produktų paruošimo darbai.
Panevėžio apskrityje pirmąjį šių metų pusmetį labiausiai trūko siuvėjų, kailininkų ir kepurininkų profesijų grupės darbuotojų. Pagrindinė siuvėjų darbo vietų neužpildymo priežastis - už kvalifikuotą darbą mokamas minimalus darbo užmokestis. Pastebima, kad darbuotojai, ypač jauni, nenori dirbti „pririštą”, konvejerinį darbą.
Tauragės apskrityje labiausiai trūko elektromechanikų, elektromonterių, elektros inžinerijos technikų. Darbo rinkoje reikalingi patyrę, aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tačiau darbo biržoje tokių asmenų registruojasi mažai. Šie specialistai yra labai paklausūs, jiems mokamas didesnis nei vidutinis darbo užmokestis.
Telšių apskrityje daugiausia laisvų darbo vietų teko kepėjams ir konditeriams. Darbo vietų neužpildymą nulemia dažniausia siūlomas žemas darbo užmokestis, žemos darbuotojų mobilumo galimybės iš aplinkinių teritorijų, dėl didelių kelionės išlaidų. Panašios ir pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo operatorių Trūkumo priežastys Utenos apskrityje.
