Į tv3.lt besikreipusi skaitytoja Inga, gyvenanti Kalvarijos miestelyje, skundžiasi, kad už sausio šildymo sąskaitą teks pakloti triženklę sumą.
„Sąskaita už šių metų sausį 133,23 euro. O buto plotas 50,56 kv. m. Už gruodį teko mokėti 99,52 euro.
Noriu dar pažymėti, kad čia sąskaita tik už šildymą. Pas mus nėra voniose gyvatukų. O ir karštą vandenį šildomės patys sau, kiekvienas gyventojas su boileriais. Todėl minėta sąskaitos suma yra tik už buto šildymą“, – sako pašnekovė.
Skaitytoja prisimena, kad praėjusių metų sausį už šilumą mokėjusi 113,06 euro.
„Liūdna, kad žmonės, mokantys 50 eurų per mėnesį už šilumą, verkia, nes tai yra dideli pinigai, o ką mums kalbėti mokant 133 eurus?“, – svarsto Kalvarijos gyventoja.
Tai, kad tiek Ingai, tiek tūkstančiams kitų centralizuotai šilumą gaudančių gyventojų sąskaitos išsipūtė, kalčiausi yra brangstantys energetiniai ištekliai. Konkrečiai – biokuras ir gamtinės dujos.
Anot LŠTA vyriausiojo specialisto Manto Paulausko, minėti ištekliai pabrango apie 30 proc., lyginant su praėjusiu šilumos sezonu.
„Prognozuojame, kad šio šildymo sezono vidutinė šilumos kaina bus iki 10 proc. didesnė lyginant su pernai metų šildymo sezonu. Praėjusiais metais vidutinė šilumos kilovatvalandės kaina buvo 5,25 eurocento su 9 proc. PVM, šį – prognozuojama apie 5,75 eurocento“, – sako M. Paulauskas.
Per pinigines kirto ir šaltesnis sausis
LŠTA atstovo teigimu, šį vasarį mažiausia šilumos kilovatvalandės kaina nustatyta Utenoje, kur ji siekia 4,72 eurocento, o didžiausia Biržų rajone – 9,86 eurocento.
Asociacija aiškina, kad nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje net 88 proc. sudaro biokuras, bet itin aukštą kainą lemia naudojamo biokuro rūšis (brangesnės medienos granules) ir mažesnis realizuojamos šilumos kiekis.
M. Paulauskas atkreipė dėmesį, kad mokėjimai už šildymą priklauso nuo šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartojimo. Jei šilumos kaina, pasikeitus kuro kainoms, perskaičiuojama kiekvieną mėnesį, tai šilumos suvartojimas priklauso nuo oro temperatūros ir pastato būklės. Daugiausiai šilumos vartoja seni, nešiltinti, sovietinės statybos daugiabučiai.
Nors lyginti vidutinę oro temperatūrą šių metų šildymo sezoną, pastarajam dar nesibaigus, kiek ankstoka, kol kas matyti, kad gruodis ir sausis buvo šaltesnis nei prieš metus. 2018 m. gruodžio vidutinė oro temperatūra buvo minus 1, kai 2017 m. fiksuota +1. Šiųmetis sausis buvęs net dviem laipsniais šaltesnis (-3,5 laipsnio) nei 2018 m. (-1,5 laipsnio).
„Tačiau pernai buvo labai šaltas vasario mėnuo, vidutinė temperatūra buvo nukritusi iki -6,2 laipsnio. Šis vasaris gana šiltas ir meteorologai neprognozuoja didesnių šalčių“, – pastebi M. Paulauskas.
Kaip skelbia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, augant šilumos poreikiui, didėja ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjamos šilumos kaina. Dėl to vasario mėnesį, palyginus su sausiu, „Elektrėnų komunalinis ūkio“ tiekiamos šilumos kaina ūgtelėjo 8,4 proc., o „Utenos šilumos tinklų“ vartotojams kaina padidėjo 8,25 proc.
Prognozės pildosi
Panašų į dabartinį šilumos kainų augimą, sausio pradžioje tv3.lt prognozavo įvairūs energetikos ekspertai. Lietuvos nepriklausomų šilumos tiekėjų asociacijos (LNŠTA) prezidento Vytauto Kisielio teigimu, jau 2018 m. pabaigoje biokuras buvo apie 30 proc. brangesnis nei 2017 metais.
„Šilumos kainos skirtinguose miestuose 2019 m. gali kilti apie 10-15 proc. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net brangdamas biokuras yra apie tris kartus pigesnis už gamtines dujas. Atsižvelgus į tai, galima būtų prognozuoti, kad aukščiausios šildymo kainos laikysis tuose miestuose, kurių šilumos sistemos vis dar yra didžiąja dalimi priklausomos nuo dujų“, – teigė V. Kisielius.
Skaičiuojama, kad šiuo metu iš biomasės ir komunalinių atliekų pagaminama 70 proc. Lietuvos vartotojų sunaudojamos šilumos, o iš gamtinių dujų apie 28 proc.
Tarp savivaldybių, kurios yra vis dar smarkiai priklausomos nuo gamtinių dujų, yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Skuodas ir Biržai. Tuo tarpu miestų, kurių šildymo struktūroje dominuoja biomasė, sąraše yra Šiauliai, Utena, Tauragė ir Mažeikiai.
Daugiau apie tai, kad gyventojų skolos auga, o mokesčiai už komunalines paslaugas tampa našta, žiūrėkite TV3 reportaže:
