Teismo sprendimas – tik konkrečiam ieškovui
Pasisakydamas dėl obligacijų ir joms taikytinos draudimo apsaugos, LAT padarė išvadą, kad joms automatiškai negali būti taikomas nei indėlių draudimas (pagal ES Indėlių apsaugos direktyvą), nei investuotojų draudimas (pagal ES Investuotojų direktyvą), nes, teismo nuomone, obligacijas išleidusio banko bankrotas nėra laikomas draudžiamuoju įvykiu pagal šias direktyvas.
Nors ES Teisingumo teismas savo 2015 birželio 25 d. prejudiciniame sprendime buvo nurodęs, kad ES Investuotojų direktyva į Lietuvos nacionalinę teisę yra perkelta netinkamai, LAT kol kas nesiryžo tiesiogiai taikyti šios ES direktyvos nuostatų ir pripažinti, kad „Snoro“ obligacijų pirkėjams turi būti taikoma bent jau investuotojų draudimo sistema, garantuojanti prarastų sumų iki 22 tūkst. eurų grąžinimą.
Spręsdamas dėl konkretaus asmens reikalavimo pripažinti obligacijų įsigijimo sandorį negaliojančiu dėl suklydimo, LAT konstatavo, kad nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovui nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas, tai nebuvo esminė aplinkybė, nulėmusi ieškovo apsisprendimą sudaryti obligacijų įsigijimo sandorį. Dėl šios priežasties šio konkretaus ieškovo su banku „Snoras“ sudarytos obligacijų įsigijimo sutartys nebuvo pripažintos negaliojančiomis dėl suklydimo.
Kiti obligacijų pirkėjai gali kovoti toliau
Išanalizavus LAT nutarties motyvus ir bylos aplinkybes galima teigti, kad pranešimai apie obligacijų pirkėjams nepalankų sprendimą klaidina. Iš LAT nutarties motyvų netgi galima daryti priešingą išvadą – joje suformuluotos tam tikros taisyklės, kuriomis gali remtis ir sustiprinti savo argumentus toliau bylinėjantis kiti ieškovai.
Pavyzdžiui, LAT aiškiai pasakė, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties nuostata, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, neatitinka LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo reikalavimų aiškiai informuoti klientą apie finansiniam produktui taikytiną draudimo apsaugą. Teismas pripažino, kad minėta nuostata nėra pakankamai tiksli ir aiški, jog klientas galėtų būti laikomas tinkamai informuotu. LAT taip pat konstatavo, kad bankas neįvykdė pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visų galimų investicinio sprendimo padarinių.
Minėta LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama tik joje dalyvavusiems konkretiems asmenims. Ji jokiu būdu neužkerta kelio kitiems obligacijų turėtojams ir toliau ginčyti šias sutartis, siekiant įrodyti, kad bankas „Snoras“ juos suklaidino, siūlydamas įsigyti vertybinius popierius vietoj terminuotų indėlių ir pristatydamas juos kaip indėlių analogą. Tokios galimybės nebeturės tik ieškovas, jau dalyvavęs LAT byloje, nes jo atžvilgiu yra priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas.
Atsižvelgiant į tai, su banku „Snoras“ ir toliau bus bylinėjimasi kitose bylose dėl obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kur obligacijų turėtojai ir toliau sieks įrodyti, kad bankas juos suklaidino. Asmenys, įsigiję banko „Snoras“ obligacijų ir iki šiol neginčiję šių sutarčių teismuose, vis dar turi galimybę tapti ieškovais ir pareikšti ieškinius pripažinti obligacijų sutartis negaliojančiomis. Tokio reikalavimo nepareiškus, vilčių atgauti į obligacijas investuotas lėšas praktiškai nelieka.
Minėta LAT nutartis taip pat nėra susijusi su neįsigaliojusiomis „Snoro“ obligacijomis (kurios buvo pirktos 2011 m. lapkričio mėn.). Ieškiniai dėl jų yra reiškiami remiantis kitais pagrindais, dėl jų yra susiklosčiusi kitokia teisinė situacija ir atgauti tokias lėšas yra kur kas daugiau galimybių. Be to, dėl neįsigaliojusių obligacijų ieškinius gali teikti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.
Komentaro autorius Vilius Martišius, advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ advokatas
