„Ekonomikos augimo perspektyvas varžys smukimo rizika, ypač artimiausiu laikotarpiu“, – pareiškė ji per spaudos konferenciją po ECB posėdžio, kuriame pažaboti infliaciją siekiantis euro zonos centrinis bankas nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.
„Karas prieš Ukrainą ir jos žmonės tebėra reikšmingas ekonomikos smukimą skatinančios rizikos veiksnys“, – pridūrė ji.
Infliacija euro zonoje lapkritį sumažėjo nuo 10,6 proc. mėnesiu anksčiau iki 10 proc., smukusi pirmą kartą nuo 2021 metų birželio.
Šį sumažėjimą, pasak ECB, daugiausia nulėmė mažesnis energijos kainų lygio kilimas. Padidėjo ir kurį laiką nemažės maisto kainų lygio kilimas ir visoje ekonomikoje juntamas kainų spaudimas.
ECB pareigūnai sako, jog dar per anksti sakyti, jog infliacija pasiekė piką, nes energijos kainos tebėra didelės ir kelia Europoje recesijos grėsmę.
Pagal naująsias banko prognozes, 2022 metais vidutinė infliacija pasieks 8,4 proc. lygį, o 2023-aisiais sumažės iki 6,3 procento. Numatoma, kad 2024 metais vidutinis infliacijos lygis bus 3,4 proc., o 2025-aisiais – 2,3 procento.
Be to, ECB įspėja, jog yra tikėtina, kad šį ir kitą ketvirčius bus fiksuojamas euro zonos ekonominio aktyvumo susitraukimas, daugiausia dėl energijos krizės, didelio neapibrėžtumo, silpstančio pasaulinio ekonominio aktyvumo bei griežtesnių finansavimo sąlygų.
Pagal naujausias ekspertų prognozes, nuosmukis būtų santykinai trumpalaikis ir nedidelis, rašoma ECB pranešime.
Tačiau taip pat numatoma, kad augimas kitais metais bus nedidelis ir, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, yra gerokai sumažintas. Visgi, išnykus dabartiniams nepalankiems veiksniams, ilgesnėje perspektyvoje numatomas augimo atsigavimas.
Apskritai Eurosistemos ekspertai savo prognozėse dabar numato, kad 2022 metais ekonomikos augimas sieks 3,4 proc., 2023 metais – 0,5 proc., 2024-aisiais – 1,9 proc., o 2025-aisiais – 1,8 procento.
