Kaip pastebi banko DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jakaterina Rojaka, atlyginimų augimas Lietuvoje atsirado dėl to, kad mažėja darbo neturinčių žmonių.
„Šiemet atlyginimų didėjimo tempai nemažina apsukų. Dėl pamažu nykstančios darbo jėgos, išskirtinai aukšto užimtumo lygio bei didėjančio specialistų pasiūlos ir paklausos neatitikimo darbo kaina šauna į viršų metinis augimas sustiprėjo nuo 4,3 proc. pirmąjį ketvirtį iki 4,6 proc. antrąjį ketvirtį. Realusis darbo užmokestis dėl nuosaikių kainų lygio pokyčių per metus padidėjo per 5 proc. Kaip įprasta, privatus sektorius lanksčiau ir operatyviau reaguoja į besikeičiančią situaciją darbo rinkoje, tad atlyginimai privačiuose įmonėse auga greičiau. Vidutinis darbuotojų skaičius per metus ūgtelėjo 2,5 proc. – tai lėmė vien privatus sektorius, kadangi valdžios aparate dirbančiųjų skaičius susitraukė 0,8 procento“, - sako ji. Banko „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė pabrėžia, kad tokiu atveju darbdaviams vis sunkiau rasti darbuotojų, todėl auga pastarųjų derybinės galios dėl atlyginimo. Pasak jos dabar didžiausių užmokesčio augimu gali džiaugtis IT sektoriaus specialistai.
„Vienas sparčiausių atlyginimų augimų, siekęs net 8,6 proc., buvo fiksuotas informacijos ir ryšių sektoriuje, kur ypač jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas“, - teigia ekspertė.
Rusijos blokada nepaveikė
Ji taip pat pastebi, kad labai paklausūs išlieka pervežimų sektoriaus darbuotojai, nepaisant to, jog eksporto rinkai buvo žadamos niūros prognozės dėl Rusijos embargo iš Lietuvos įvežamoms prekėms.
„Atlyginimų augimą iš dalies skatina ir tai, jog kol kas NVS eksporto rinkų praradimai ir laikinas ekonomikos augimo sulėtėjimas neturėjo įtakos naujų darbo vietų kūrimui. Sunkiasvorių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai yra vieni paklausiausių darbuotojų. Rusijos rinkos praradimus kone skaudžiausiai turėjo pajusti būtent transporto ir logistikos sektoriai. Visgi panašu, kad ir šis sektorius bent iš dalies sugebėjo prisitaikyti ir surasti naujų rinkų Europos Sąjungoje“, - džiaugiasi I. Šečkutė.
Turtingais jausimės neilgai
Pasak J. Rojakos, augantys atlyginimai dar kurį laiką džiugins gyventojus, mat dėl nedidėjančios infliacijos jų perkamoji galia ir lūkesčiai ilgai išliks didesni nei įprasta.
„Per ateinančius dvejus metus, Lietuvoje prognozuojamas spartus 4-6 proc. darbo užmokesčio augimo tempas, t.y. atlyginimai augs tris kartus sparčiau nei vidutiniškai euro zonoje. Artimiausiais metais infliacija tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje nenutols nuo nulio. O tai reiškia, kad perkamoji Lietuvos gyventojų galia per ateinančius metus gerės ir namų ūkių lūkesčiai pamažu stiebsis į viršų“, - prognozuoja ekonomistė.
I. Šečkutė sutinka su šia pozicija ir teigia, kad šis efektas labiausiai bus jaučiamas šiemet.
„Atlyginimų augimas paspartės nuo 5 proc. šiemet iki 6,5 proc kitąmet. Augimas turėtų nesulėtėti ir 2017-aisiais, kai jis sieks 6 procentus. Tiesa, gyventojai didžiausius perkamosios galios pokyčius greičiausiai pajus būtent šiemet, kadangi daugelio būtinųjų prekių kainos yra žemesnės nei prieš metus. Tuo tarpu ateinantiems metams „Swedbank“ prognozuoja, jog sugrįš 2,5-3 proc. infliacija“, - teigia ji.
Yra vienas „bet“
Vis dėlto augantys atlyginimai šalies ūkiui reiškia mažėjančias investicijas, mat čia tampa brangiau gaminti eksportuojamą produkciją ar telkti paslaugų centrus.
„Vis dėlto didėjantys atlyginimai ilguoju laikotarpiu gali turėti ir neigiamos įtakos ekonomikai. Atlyginimų augimas jau kelerius metus lenkia produktyvumo augimą, tokia pati tendencija turėtų išsilaikyti ir ateinančiais metais. Tai mažina Lietuvos konkurencingumą ir riboja eksporto augimo potencialą, kadangi eksportuojamos prekės ir paslaugos brangsta“, - pabrėžia I. Šečkutė.
Pasak jos, yra vienas būdas kaip išlaikyti investicijų srautą augant atlyginimams, tačiau vyriausybės nėra pasiryžusios jo imtis.
„Paprasčiausias būdas, ir, deja, greičiausiai nelabai nepopuliarus, būtų atsisakyti reinvestuoto pelno apmokestinimo, kaip tai yra daroma Estijoje. Tyrimai rodo, kad šio mokesčio atsisakymas Estijoje turėjo teigiamos įtakos investicijoms ir produktyvumui. Ne mažiau svarbi ir pačios darbo jėgos kokybė. Universitetų reitingai ir tarptautiniai moksleivių pasiekimų vertinimai rodo, kad švietimo sistemai yra daugiau nei pakankamai erdvės tobulėti“, - svarsto ekspertė.
