„Esu labai dėkingas ministrui už galimybę aptarti daug svarbių klausimų. Aviacija yra viena svarbiausių pasaulio pramonės sričių, kuri vien Europos Sąjungoje sukuria 7,8 mln. darbo vietų ir 35 mlrd. eurų kasmet prisideda prie ES BVP. Lietuvai prisidėjus prie IATA, ji taip pat prisideda ir prie ekonomikos skatinimo", – sakė T. Tyleris.
Diskusijų su susisiekimo ministru metu buvo paliesti keli svarbiausi klausimai – keleivių teisės, bendro Europos dangaus sukūrimas bei prekybos sistemos.
IATA yra įsitikinusi, kad norint apsaugoti keleivių teises būtina laikytis pagrindinių tarptautinių principų, kuriuos reglamentuoja priimta rezoliucija.
T. Tyleris teigė, kad kai kurie pasiūlyti pakeitimai jam jau dabar kelia nerimą. Vienas tokių – kompensacijos keleiviams, kai vėluoja jungiamieji skrydžiai. Pasak IATA direktoriaus, kyla grėsmė, kad dauguma oro linijų iš viso nustos siūlyti galimybę skrydį derinti vieną su kitu arba ilgins laiko tarpą tarp skrydžių.
„Tai stipriai atsilieptų junglumui ES viduje, ypač tokioms šalims kaip Lietuva, kurios yra priklausomos nuo jungiamųjų skrydžių. Junglumas yra labai svarbus, nes kartu su keleiviu iš vieno lėktuvo į kitą automatiškai keliauja ir jo bagažas. Perkant atskirus bilietus tokios kelionės taptų kur kas sudėtingesnės – kaskart atvykus į oro uostą reikėtų iš naujo registruoti bagažą, tai apribotų keliavimo galimybes“, – spaudos konferencijoje sakė T. Tyleris.
Geriau pavėlavęs skrydis nei neįvykęs
T. Tyleris teigia, kad pasiūlymai dėl skrydžių vėlavimų kompensacijų sistemos bus svarstomi ir toliau. Bus siekiama įvesti tokią sistemą, kuri leistų išvengti kuo daugiau atšauktų skrydžių.
„Nustačius tikslias vėluojančių skrydžių kompensavimo schemas, oro linijos jau turės nuo ko atsispirti. Mes manome, kad geriau vėluojantys, negu atšaukti skrydžiai“, – sakė T. Tyleris.
Bendro Europos dangaus nesukūrimas kainuoja Europai kasmet kainuoja apie 5 mlrd. eurų ir 8,1 mlrd. emisijų. Pasak IATA vadovo T. Tylerio, ši problema turi būti sprendžiama politinėmis priemonėmis.
Tos sąnaudos, kurios atsiranda dėl delsimo – kuro panaudojimo bei pirkimo,
„Mūsų vizijoje bendro dangaus sukūrimas leistų vietoj 63 skrydžio kontrolės punktų palikti 40, o aptarnaujančio personalo santykį sumažinti nuo 2,4 iki 1,6 procentų. Kad tai būtų įvykdyta, reikia priimti ne vieną sunkų sprendimą, tačiau tai yra būtina“, - sakė T. Tyleris.
Trečias, bet ne mažiau svarbus susisiekimo ministro R. Sinkevičiaus ir IATA direktoriaus aptartas klausimas – aplinkos apsauga. Aviacijos pramonė yra vienintelė pasaulinė pramonė išsikėlusi tokius aukštus aplinkosauginius reikalavimus: iki 2015 metų emisijas sumažinti 50-čia procentų, o iki 2020-ųjų, didėjant skrydžių skaičiui, nedidinti taršos.
„Oro linijos daug investuoja į naujas technologijas, kad sumažintų išmetamo CO2 kiekį. Tačiau vien technologijų tam neužtenka. Tai trui būti globalinės ir skaidrios priemonės. Turi būti užtikrinta, kad aviakompanijos už išmetamą CO2 susimokėtų vieną, o ne kelis kartus“, - dėstė T. Tyleris. Jo teigimu, aviacijos kompanijos yra labai atsakingos ir kruopščiai vykdo visus reikalavimus.
Prieš mėnesį visuotiniame susirinkime buvo pasirašyta rezoliucija, kuria aviakompanijos pasižadėjo padėti vyriausybėms mažinti išmetamo CO2 kiekį. Pagal naują susitarimą, aviakompanijos CO2 mažinimo siekia dirbdami pagal pažangiausią šiuo metu užskaitų sistemą.
Dėl aplinkosaugos tarp ES ir kitų šalių pastaruoju metu kyla didelių nesutarimų. Tikimasi, kad Monrealyje rugsėjo mėnesį vyksiančioje asamblėjoje, kurios pagrindinis klausimas – aplinkosauga, bus rastas visiems naudingas sprendimas.
„Viskas priklausys nuo to, kaip nusiteikusios į asamblėją atvyks kitos šalys“, - sakė T. Tyleris. Tikiuosi, kad Lietuvą galėsime įrašyti prie tų valstybių, kurios remia aviacijos pramonės poziciją“, - sakė Lietuvoje viešėjęs IATA vadovas.
