Rusijos ir Ukrainos kariuomenių pareigūnai trečiadienį Stambule pradėjo pirmąsias nuo kovo 29 dienos tiesiogines derybas. Jie planuoja aptarti Jungtinių Tautų planą, turintį leisti užblokuotus ukrainietiškus grūdus tiekti į pasaulio rinkas per Juodąją jūrą.
Prieš derybas duodamas interviu naujienų agentūrai AP, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pabrėžė, kad bet koks susitarimas turi garantuoti, kad Rusija „gerbs šiuos koridorius, kad ji neprasmuks į uostą ir nepuls uostų – arba kad ji nepuls uostų iš oro savo raketomis“.
Antradienį D. Kuleba taip pat sakė AP, jog Ukrainos kariuomenė „planuoja ir ruošiasi visiškai išvaduoti“ Rusijos okupuotus miestus prie Juodosios jūros pakrantės. Ukrainiečių pajėgos jau aktyviau stengiasi susigrąžinti teritorijas pietuose, kol Maskva yra sutelkusi dėmesį į Rytų Ukrainą.
Paklaustas, ar įmanoma diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą, prasidėjusį vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į kaimyninę šalį, D. Kuleba atsakė, kad taikos derybos vargu ar bus surengtos artimiausiu metu.
„Rusija tebėra nusiteikusi kariauti, ji geranoriškai nesiekia derybų. Ji ieško būdo, kaip priversti mus įgyvendinti savo ultimatumus, o to nebus“, – pareiškė ukrainiečių diplomatijos vadovas.
Pasak jo, Maskva faktiškai bando aneksuoti Chersoną, Mariupolį ir kitus užgrobtus miestus, kur įvedama rusiška švietimo programa ir rublis, o vietos gyventojams siūloma Rusijos pilietybė.
„Esu gana tikras, kad kai šios teritorijos bus išvaduotos, didžioji dauguma žmonių tyliai sudegins savo rusiškus pasus židiniuose“, – teigė D. Kuleba.
Pasak jo, Kyjivas nutrauks konfliktą tik tuo atveju, jei Rusija išves visas savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos.
„Mes kovojame už savo laisvę, teritorinį vientisumą ir norime taikos. Šis karas mums buvo primestas. Tai nebuvo mūsų pasirinkimas“, – AP sakė ministras.
Anot jo, nors Ukraina vertina per karą gautą Jungtinių Valstijų ir Europos šalių paramą, Kyjivui reikia, kad Vakarų ginklų tiekimas paspartėtų, kautynėms tęsiantis jau penktą mėnesį.
„Kol jų neužteks pergalei pasiekti, tol prašysime daugiau – kalbėjo D. Kuleba. – Kol nenugalėsi, ginklų niekada nebūna pakankamai.“
URM vadovas pripažino, kad Ukrainos kariuomenė patyrė didelių nuostolių, mėgindama atremti Kremliaus antpuolį Donbase – netoli Rusijos sienos esančiame pramoniniame regione, kur Maskvos pajėgos pamažu įsitvirtina.
Vis dėlto Ukraina turi pakankamai žmonių, norinčių prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų, patikino D. Kuleba.
„Vienintelis tikslas, kurio siekiame per šį karą, yra mūsų išlikimas. Kovodamas dėl išlikimo, neturi pasirinkimo – privalai kovoti“, – sakė jis.
Ukrainos vyriausiasis diplomatas padėkojo JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui ir Turkijos vyriausybei už pagalbą organizuojant derybas dėl grūdų išgabenimo. Planuojama, kad prie Rusijos ir Ukrainos karinių pareigūnų diskusijų prisijungs turkų delegacija ir JT atstovai.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, dėl Rusijos vykdomos jo šalies uostų blokados neįmanoma išgabenti apie 22 mln. tonų grūdų. Ukraina dėl savo gausaus kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus eksporto neretai vadinama „Europos aruodu“.
Dėl karo užblokuoti kroviniai kelia pavojų maisto atsargoms daugelyje besivystančių šalių. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimu, badas gali grėsti 181 mln. žmonių. D. Kuleba sakė besitikįs, kad per Stambule vyksiančias derybas pavyks susitarti dėl saugių laivybos koridorių atvėrimo.
Pasak 41 metų ministro, Ukrainos, kaip ir jo paties, likimas šiuo metu yra neaiškus.
„Per pastaruosius 300 metų tarp Ukrainos ir Rusijos vyko daugybė karų. Tačiau visi šių pastangų lyderiai, iš Ukrainos pusės, galiausiai arba žuvo, arba rašė savo memuarus tremtyje“, – kalbėjo D. Kuleba.
„Taigi, mano asmeninė ambicija yra parašyti savo memuarus Ukrainoje. Tai bus pergalės memuarai ir žmogaus, priklaususio istoriją pakeitusiai kartai, memuarai“, – pridūrė jis.
