Karolis Birgilas
Tai yra pilkoji verslo pusė. Apie ją mažai kalbamama, bet be jos bankrotų statistika pasipildytų dar keliais šimtais verslų. Kūrybingumas šiandien gyvybiškai svarbus ne tik menininkams. Daugelio sėkmingai dirbančių Lietuvos verslininkų kelias prasidėjo Gariūnų ekonomikoje, kai užteko tuometėje Sovietų Sąjungoje pirktas pigias prekes brangiau realizuoti tėvynėje. Metams bėgant ir konkurencijai didėjant to nepakako, taigi neabejotinai papildoma paspirtimi tampa kūrybingumas, naujų rinkų įžvelgimas ir veiklos diversifikavimas.
Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus dr. Viliaus Kontrimo, darbdaviai pasigenda ne matematikos ar užsienio kalbų žinių, bet sugebėjimo dirbti komandoje ir kūrybingumo.
„Sekdami verslo rinką ir bendraudami su šimtų verslo įmonių vadovais, pastebėjome, kad būtent kūrybingumo labiausiai stinga šiuolaikiniams vadovams. Jie pratę organizuoti savo veiklą įprastais, neva patikrintais metodais. Deja, jie šiuolaikiniame technologijų ir inovacijų pasaulyje nebeveikia, reikalingas naujas, inovatyvus, kūrybiškas požiūris“, – gegužės pabaigoje kūrybinėje verslo sesijoje kalbėjo V. Kontrimas.
Kūrybingumas ar sėkmė?
Tiesa, banko „Nordea“ analitikas Žygimantas Mauricas pastebi, kad kartais kūrybingumas versle yra siejamas su sėkme, tačiau net ir paprasčiausiame versle reikia pirmosios savybės, kadangi ji turi tendenciją atnešti didesnę pridėtinę vertę.
„Visais atvejais reikia kūrybingumo, net jei yra pigiai perkama ir brangiai parduodama. Kūrybingumas nėra vien aukštųjų technologijų monopolis, jis turėtų būti pritaikomas visuose versluose ir netgi gali atnešti daugiau pridėtinės vertės paprastesniame versle. Kartais vienas paprastas kūrybinis sprendimas gali labai sparčiai pagerinti procesus ir atnešti naudos ne tik visuomenei, bet ir verslui“, – sakė jis. „Jei imtume tradicinį verslą, kuris atrdodo savaime suprantamas, praeityje jis buvo netipinės idėjos produktas. Norint sukurti naują procesą, motyvacijos sistemą, technologiją, reikia būti kitokiam nei visi“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė ISM rektorius.
Reikalingi guru
Nenuostabu, kad žmonės yra linkę sekti lyderius, – šie jau atradę sėkmės receptą ir išlieka galimybė, kad jis veiks ir kitose ekonomikose. Lietuvoje knygynai gali jaustis saugiai parduodami išverstas knygas apie „Apple“ vizionierių Steve’ą Jobsą arba sėkmingai veikiančios tarptautinės bendrovės „Virgin“ įkūrėją ir verslo pasaulio pankrokerį serą Richardą Bransoną. Tačiau net aklas lyderių sekimas gali atnešti naudos.
„Sekimas apriboja kūrybą, bet daugeliu atvejų paskatina žmones kurti ir veikti. Daugelis neužsidaro sau patinkančių guru situacijose, nes jam reikia kurti savo sprendimus pagal savo aplinką, žinių bagažą ir siekius“, – apie kūribiškumo sėmimąsį iš lyderių kalbėjo verslininkas ir vizionierius Vladas Lašas.
Ž. Mauricas pastebi, kad net ekonomikoje, finansuose ir versle yra tam tikros mados bei ciklai, todėl labai sunku jas sekti. Taigi, geriausiu atveju belieka lenkti.
„Geriausia yra bėgti vienu žingsniu priekyje ir tai galima daryti bet kuriame sektoriuje, nes nežinai, kuris bus populiarus kitais metais. Jei bėgsi prieš, tai ir gali būti priežastis, kodėl tas sektorius taps populiarus. Kūrybiškumo nėra tada, kai sekama tuo, kas jau sukurta“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Pusiausvyros paieškose
Kūrybingumas niekada nebuvo konstanta ir tai yra labai globalus dalykas, todėl šią savybę itin sunku ugdyti. V. Lašas pastebi, kad verslo guru sekimas gali tapti pavyzdžiais, kaip kiti įveikia problemas, tačiau reikalingas ir mokymas, kaip naudotis savo kūribiškumu.
„Yra globalios galimybės, kaip TED konferencijos, kur galima pamatyti kūrybingų žmonių pranešimų. Svarbus tiesioginis bendravimas, kai žmonės ne tik klauso dėstomų užduočių, bet ir bendrauja, diskutuoja bei padeda kurti rezultatą mokydamiesi. Atsiranda naujo pavyzdžio kūrybos, verslo, lyderystės ir dizaino mokyklų. Tokios iniciatyvos dažnėja ir jei tradicinės mokyklos į tai nespėja“, – pasakojo vizionierius.
Investuotojas Ilja Laursas pastebi, kad Lietuvoje net su verslumo apibrėžtimi susipažinta ne taip seniai, o kūrybingumo dar nėra mokoma išvis.
„Šiuo metu šalies universitetuose daugiau mechanikos nei kūrybos. Būtina ugdyti kūrybingumą, kaip vieną esminių verslumo elementų. Verslumo sampratą taip pat verta permąstyti. Prieš penkerius metus net sąvoka tokia neegzistavo, vėliau jai buvo suteikta begalė ne visai teisingų reikšmių, o dabar pamažu verslumas įgauna tikrąjį veidą ir tikrąją prasmę“, – renginyje sakė jis.
Žinoma, versle kūrybingumas turi tilpti į tam tikrus rėmus. Mene dažų, puslapių, audinių ar kitų saviraiškos priemonių gali niekada netrūkti, tačiau verslininkas turi veikti turėdamas ribotus išteklius ir nuolat susidurdamas su rizika viską prarasti. Pasak V. Kontrimo, tokiu atveju studentų kūrybingumą reikia ugdyti ne tik suteikiant kūrybinę laisvę, bet ir mokant, ką su ta laisve veikti ekonomikoje.
„Buvo atliktas testas, kurio metu vaikams leido žaisti neribotoje erdvėje, taigi jie ir žaidė mažame smėlio plotelyje. Kitu atveju pastatė aplink didžiules sienas ir vaikai žaidė didesniame plote. Norėdami būti kūribingi, turime turėti tam tikrus atsvaros taškus, bet ugdyti save, kad jie būtų vis platesni ir kad juose galėtume generuoti dar platesnes idėjas“, – teigė pašnekovas.
Ž. Mauricas laikėsi pozicijos, kad šiandien tradicinis mokymas, kai vieni dėsto, kiti užsirašinėja, o per egzaminą apsikeičia vaidmenimis, nebėra toks efektyvus, nes visas žinias galima pasiekti naudojant išmaniąsias technologijas. Ekonomistas sutinka, kad žinios ir kontekstas svarbu, tačiau šiandien svarbiau yra valdyti informaciją ir gebėti ją panaudoti tinkamai.
Šių eilučių skaitytojams, kuriems atrodo, kad kūrybingumas reikalingas tik menininkams bei verslininkams ir tai gali neturėti nieko bendro su sėkme, V. Kontrimas skuba prieštarauti.
„Kas nori išsaugoti sėkmę, turi palaikyti savo formą. Mes privalome palaikyti tiek fizinę, tiek dvasinę, tiek psichinę sveikatą tam, kad būtume geri lyderiai ir kūrėjai. Jeigu žmogus kur nors darosi silpnas, mažėja jo potencialas paskui save vesti kitus. Manau, kad ne tik verslininkai, bet ir kiti žmonės turi tai nuolatos daryti“, – teigė jis.
Faktai: Kūrybingumas versle
Skaičiuojama, kad tik maždaug 5 proc. žmonių iš prigimties yra apdovanoti kūrybingumu, todėl tokie specialistai ypač vertinami rinkoje.
Balandžio 1-ąją „Volkswagen“ gamykloje darbuotojai gali veikti ką nori. Tokiu principu gimė skritingų spalvų „Arlekino“ modelis, kurio jau kitą dieną pareikalavo klientai. Vienas iš technologijų bendrovės „Google“ įkūrėjų Sergejus Brinas prisimena, kad idėją apie paieškos sistemą jis susapnavo.
