Ekspertai kalba, kad ukrainiečiams yra siūloma darbų įvairiose srityse, o laisvų darbo vietų skaičius žaibiškai mažėja.
Užimtumo tarnyba skaičiuoja, kad Lietuvoje jau įsidarbino daugiau nei 2 tūkst. ukrainiečių.
Svarbiausia išlieka komunikacija
„Užimtumo tarnybos“ Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė I. Vegytė pasakojo, kad pirmosiomis karo dienomis sulaukta didelio ukrainiečių srauto.
„Per pirmąsias dienas, kai paskelbėme kvietimą registruoti laisvas darbo vietas, kuriose galėtų dirbti nuo karo Ukrainoje bėgantys gyventojai, buvo didelis antplūdis. Per dieną kreipdavosi 100 ir daugiau darbdavių. Vėliau procesai šiek tiek sulėtėjo, nes atvykę ukrainiečiai laisvas darbo vietas užimdavo“, – komentavo I. Vegytė.
Ji pasakojo, kad šiuo metu yra įdarbinama labai greitai, kai kuriuose sektoriuose vietos jau yra užpildytos.
„Kai kuriuose sektoriuose jau nebeliko laisvų darbo vietų. Taip pat prie spartesnio įsidarbinimo prisidėjo ir organizuotos kontaktų mugės su darbdaviais. Šiuo metu darbą ukrainiečiams siūlo 769 darbdaviai. Paskelbtos 5958 laisvos darbo vietos“, – duomenis pateikė vyriausioji specialistė.
Ji pasakojo, kad ukrainiečiai noriai ieško darbo įvairiose srityse, tačiau jiems svarbiausia tinkamai komunikuoti su darbdaviais.
„Ukrainiečiai norėtų dirbti medicinos ir pedagogikos srityse, buhalteriais, pardavimo vadybininkais, teisininkais, administratoriais, virėjais, siuvėjais, pardavėjais ir pan. Tai – dominuojantys pageidavimai darbams. Bet išrankumo jie nedemonstruoja – svarbiausia ukrainiečiams yra konsultacijos, pagalba užmezgant kontaktą su darbdaviais“, – kalbėjo I. Vegytė.
Ji komentavo, kad darbdaviai daugiausia dėmesio skiria ne ukrainiečio diplomui, o gebėjimus, kuriuos galima įvertinti per darbo pokalbį.
„Dalis darbdavių supratingai žiūri į susiklosčiusią situaciją ir nevertina atsivežto diplomo (dalis ukrainiečių jų net nespėjo pasiimti). 40 proc. atvykusių turi aukštąjį ar kitą kvalifikuotam darbui tinkantį išsilavinimą. Šiuo metu darbdaviai vertina motyvaciją, gebėjimus, kuriuos gali įvertinti darbo pokalbio metu“, – teigė I. Vegytė.
Jos duomenimis, ukrainiečiai dirba ir kvalifikacijos reikalaujančius darbus, ir nekvalifikuotus, priklauso ar užtenka darbo vietų.
„Turime pavyzdžių, kad Lietuvoje jau dirba ir IT specialistai, laborantai, mokytojų, gydytojų odontologų, slaugytojų ar socialinių darbuotojų padėjėjai, meno galerijos prižiūrėtojai. Ukrainiečiai savo galimybes supranta ir nevengia įsidarbinti nekvalifikuotą darbą siūlančiose įmonėse, jei nepavyksta rasti darbo pagal pageidavimą“, – pasakojo I. Vegytė.
Ieško darbo įvairiose sferose
I. Vegytė teigė, kad ukrainiečiai yra įdarbinami noriai, didelė dalis darbo pasiūlymų yra skirti ir užsieniečiams.
„Apie 35 proc. darbo pasiūlymų Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje pateikti pažymint, jog darbdavys sutiktų įdarbinti ir ukrainietį. Naujausiais duomenimis Lietuvoje įsidarbino 2256 Ukrainos gyventojai. Galime sakyti, kad darbo rinkoje jie tikrai laukiami“, – aiškino vyriausioji specialistė.
Jos duomenimis, daugiausia darbo pasiūlymų yra apdirbamosios gamybos, statybos ir administracinės veiklos sferose.
„Daugiausia darbo pasiūlymų pateikė: apdirbamosios gamybos (22 proc.), statybos (18 proc.), administracinę ir aptarnavimo veiklą (14 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (11 proc.) veiklą vykdančio įmonės“, – pasakojo I. Vegytė.
Ji komentavo, kad subsidijos darbdaviams didelės įtakos nepadarė, įmonės pačios kreipėsi norinčios įdarbinti užsieniečius.
„Subsidijos darbdaviams šiuo laikotarpiu ne itin populiarios. Kadangi įmonės pačios kreipėsi iš anksto, nes susiduria su darbo jėgos trūkumu, papildoma finansinė parama nėra pati aktualiausia. Be to, remiamojo įdarbinimo priemonės gali būti skiriamos tik papildomai remiamiems asmenims, atitinkantiems Užimtumo įstatyme numatytas nuostatas, pavyzdžiui, iki 29 metų ar vyresni nei 45 metų ir panašiai“, – pabrėžė vyriausioji specialistė.
Dabar ukrainiečiai gali darbų ieškoti patys, jiems prieinama informacija ukrainiečių kalba, prireikus pagalbos kviečiama apsilankyti Užimtumo tarnybos skyriuose.
„Nuo praėjusios savaitės darbo paiešką Ukrainos gyventojai gali vykdyti ir savarankiškai, nes visa informacija automatiškai verčiama į ukrainiečių kalbą (įdiegtas mašininio vertimo įrankis). Ir, žinoma, jie visada yra laukiami kiekviename Užimtumo tarnybos skyriuje visoje Lietuvoje“, – teigė I. Vegytė.
Rodo susidomėjimą ukrainiečiais
Bendrovės “Vienas, du, trys” užsieniečių įdarbinimo paslaugas teikiančios įmonės teisininkė Natalija Bortnikaitė pasakojo, kad prasidėjus karui darbdaviai lėčiau rinkosi darbuotojus.
„Lietuvoje nuolat trūko darbo jėgos statybų, pramonės, apgyvendinimo ir maitinimo, IT sektoriuose. Nuo vasario 24 d. darbuotojų trūkumas išliko. Bet pirmosiomis savaitėmis nuo karo pradžios pastebėjome aktyvumo darbuotojų atrankoje sąstingį, pauzę. Nežinomybė gąsdino darbdavius“, – kalbėjo N. Bortnikaitė.
Ji pasakojo, kad tinkamai reglamentavus situaciją darbdaviai parodė didesnį susidomėjimą įdarbinti atvykusius ukrainiečius.
„Lietuvos valstybės institucijos sparčiai ėmėsi tinkamai reglamentuoti pasitraukusių nuo karinių veiksmų atvykimą į Lietuvą, jų teisinį statusą, sudarė ukrainiečių įdarbinimui palankią teisės aktų bazę, kuri nuolat tobulinama. Atsiradus teisiniam reglamentavimui, pagausėjo ir darbdavių pasiūlymų ukrainiečių įdarbinimui“, – teigė N. Bortnikaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad iš Ukrainos atvykę žmonės ieško darbo pagal specialybę, nekvalifikuotą darbą nori dirbti mažuma.
„Didžioji dalis iš Ukrainos į Lietuvą atvykstančiųjų – moterys. Dalis jų dirbo savo šalyje gerus kvalifikuotus darbus, sukaupė daug patirties. Pastebėjome, kad nuo karo pabėgusios moterys nėra pasiruošusios dirbti bet kokį darbą bei ieško pasiūlymo pagal turimą specialybę. Tik nedidelė dalis ukrainiečių sutinka dirbti nekvalifikuotą darbą“, – užsiminė teisininkė.
Ji kalbėjo, kad akivaizdaus skirtumo dėl kvalifikavimosi skirtingose šalyse nėra, o darbdaviai noriai skiria laiko apmokyti ukrainiečius.
„Darbuotojui, turinčiam darbo patirties savo šalyje, iš esmės, užtenka kompetencijų dirbti tokį pat darbą ir Lietuvoje. Akivaizdu, kad kiekvienoje šalyje yra savų technologinių darbo išskirtinumų, naudojami kiek kitokie įrankiai, medžiagos. Darbdaviai visada realiai įvertina potencialius užsieniečio gebėjimus bei yra pasiruošę skirti papildomą laiką apmokymams“, – pabrėžė N. Bortnikaitė.
Ji išskyrė privalumus, kad ukrainiečiai turi panašų mentalitetą, yra įgavę patirties ir geba susikalbėti su lietuviais.
„Ukrainiečiai visada buvo laukiami Lietuvos darbdavių. Darbuotojai iš Ukrainos turi bazines žinias, patirtį. Be to, žmonės iš Ukrainos turi panašų mentalitetą, su jais nesunku surasti bendrą kalbą. Nėra didelio kalbos barjero, dauguma ukrainiečių kalba rusų kalba, kuri vis dar suprantama ir Lietuvos darbdaviams“, – kalbėjo teisininkė.
Daugiausia atvyksta moterų
UAB “Vienas, du, trys” atrankos specialistė Rita Sadovskienė komentavo, kad jie sulaukė prašymų dirbti įvairiose pozicijose.
„Užklausų sulaukiame įvairių: vieni pageidavo dirbti pagal savo specialybę ar darbo patirtį, kurią įgijo savo šalyje, kitiems buvo nesvarbu. Paklausimų buvo dėl siuvėjos, virėjos, buhalterės, pardavimų vadybininkės, mokytojos, stiuardesės, konditerės, marketingo specialistės pozicijų, taip pat darbo muzikos ar meno srityje“, – teigė R. Sadovskienė.
Kalbėdama apie darbdavius ji išskyrė darbus statybos sektoriuje, darbdaviai taip pat priima ir į paslaugų, grožio sferas.
„Daugiausia pozicijų darbdaviai siūlo statybų sektoriuje, bet, kaip žinia, didžioji dalis atvykėlių yra moterys su vaikais. Šios statybininkų darbo vietos lieka neužpildytos. Nemažai pasiūlymų turi siuvyklos – kuriamos net atskiros pamainos Ukrainos moterims. Taip pat ukrainiečius noriai priima ir maitinimo paslaugų sektorius. Ukrainietės pamažu įsilieja ir į grožio paslaugų sferą: jau galime sutikti dirbančių manikiūro, grožio salonuose bei kirpyklose“, – paaiškino R. Sadovskienė.
Paklausta ar ukrainiečiams yra siūlomos tos pačios įdarbinimo sąlygos kaip ir Lietuvoje gyvenantiems asmenims, ji atsakė, kad ukrainiečiams yra siūlomas apgyvendinimas.
„Nemaža dalis darbdavių atvykėliams iš Ukrainos netgi siūlo nemokamą apgyvendinimą. Darbo užmokestis irgi yra prilyginamas Lietuvos piliečių darbo užmokesčiui“, – užbaigė atrankos specialistė.
Visgi Inga Vegytė ukrainiečiai yra įdarbinami pagal tas pačias sąlygas, tačiau jiems padedama perlipti kalbos barjerą.
„Įdarbinimo sąlygos yra tokios pačios kaip ir Lietuvos piliečiams. Žinoma, reikalingas sveikatos patikrinimas ir sutartis, kuri būtų suprantama ukrainiečiui (rusų, ukrainiečių ar anglų kalba). Ukrainiečiai Užimtumo tarnybos specialistus gali sutikti pabėgėlių registravimo centruose – informaciją teikiame anglų ir rusų kalba. Vilniuje ir Kaune įdarbinome 5 specialistes, Ukrainoje dirbusias valstybinėse institucijose, todėl informaciją apie darbą mūsų šalyje jie gali gauti vos atvykę ir net savo gimtąja kalba. Yra sukurta speciali telefono linija, kuria ukrainiečiai konsultuojami rusų kalba. Interneto svetainėje pateikiame informaciją ukrainiečių kalba“, – kalbėjo I. Vegytė.
