Šiandien paskelbtame Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės pavasario leidime matyti, kad 2011 m., t. y. antrus metus paeiliui po 2009 m. nuosmukio, daugelyje ES šalių juntamas pagerėjimas. Vartotojų sąlygos vertinamos, pavyzdžiui, pagal vartotojų pasitikėjimą valdžios institucijomis, mažmenininkais ir vartotojų organizacijomis, produktų saugą, ginčų sprendimo veiksmingumą ir pasitenkinimą skundų nagrinėjimu. Rezultatų suvestinėje taip pat matyti, kad kitose šalyse taip pat paprastai, kaip savo gimtojoje šalyje, pirkti vartotojai vis dar negali – dėl to jų pasirinkimas yra mažesnis, o mokama kaina didesnė. Pašalinus bendrosios rinkos kliūtis bendra galima nauda vartotojams siektų apie 204 mlrd. EUR kasmet.
Nacionalinių vartotojų sąlygų srities pažanga
Kaip rodo 2011 m. indeksas, po 2009 m. nuosmukio vartotojų sąlygos gerėja antrus metus paeiliui. Geriausios sąlygos vartotojams sudarytos Liuksemburge, JK, Danijoje, Austrijoje, Airijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje (t. y., valstybėse narėse, kurių BVP didesnis už ES vidurkį).
Elektroninės prekybos atotrūkis
Rezultatų suvestinės duomenimis, elektroninė prekyba tebeauga, tačiau, nepaisant aiškaus potencialo didinti galimybes rinktis ir mažinti kainas, tas augimas iš esmės būdingas tik vidaus rinkai. Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų išnaudoti visi tikros bendrosios skaitmeninės rinkos pranašumai. Vartotojai drąsiau pirks kitose ES šalyse, jei matys, kad jų būgštavimai dėl užsienio prekybininkų iš esmės yra nepagrįsti ir jei tarpvalstybinė elektroninė prekyba pasirodys esanti bent tokia pati patikima, kaip ir vidaus elektroninė prekyba. Šios išvados rodo, kad būtina geriau informuoti vartotojus apie esamus tarpvalstybinius konsultavimo, įgyvendinimo ir žalos atlyginimo mechanizmus (svarbus vaidmuo tenka nacionalinių vykdymo priežiūros institucijų tinkluiir Europos vartotojų centrams, nemokamai teikiantiems pagalbą ir patarimus vartotojams apie pirkimą bendrojoje rinkoje).
Vartotojai menkai išmano savo teises
Didelė dalis vartotojų neišmano savo teisių. Visoje ES tik 12 proc. respondentų galėjo atsakyti į klausimus apie garantijas, sutarties atsisakymo laikotarpį ir apie tai, ką daryti gavus neužsakytas prekes. Daugelis verslininkų nežino, kokie yra jų juridiniai įsipareigojimai vartotojams. Pavyzdžiui, tik 27 proc. mažmenininkų žino, per kokį laikotarpį vartotojai turi teisę grąžinti nekokybiškas prekes.
Nesąžiningos komercinės veiklos atvejai
Vis dar pasitaiko neteisėtos prekybos atvejų. Nuo 2010 m. padaugėjo ES vartotojų ir mažmenininkų, susidūrusių su klaidinančia, nesąžininga ar net apgaulinga reklama ir pasiūlymais; taip pat išaugo vartotojų, gavusių neužsakytų prekių, skaičius
Praėjus 7 metams po Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos priėmimo ši problema vis dar kelia susirūpinimą, tad reikia imtis aktyvesnių veiksmų. Atitinkamos institucijos turi užtikrinti, kad būtų laikomasi jau nustatytų taisyklių, kuriomis vartotojai ginami nuo tokios nesąžiningos veiklos. Ypač svarbu atsižvelgti į pažeidžiamiausių vartotojų grupes. Vartotojams turi būti sudarytos sąlygos atpažinti tokią nesąžiningą veiklą ir jos išvengti; taip pat turi būti įmanoma vartotojų ir komercinės veiklos subjektų ginčus spręsti greičiau, paprasčiau ir pigiau, tiek prijungties, tiek atjungties režimu (žr. IP/11/1461). Komisija ieškos būdų, kaip sugriežtinti atitinkamų teisės aktų vykdymą, kad padidėtų vartotojų pasitikėjimas tarpvalstybine prekyba. Komisija išsamiau aptars šį klausimą 2012 m. ataskaitoje dėl Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos įgyvendinimo.
Žvilgsnis į ateitį
Nauja 2014–2020 m. ES vartotojų darbotvarke siekiama geriau informuoti vartotojus apie jų teises ir didinti jų pasitikėjimą – suteikti galimybių būti aktyviems rinkoje, siekti, kad rinka būtų jiems palanki, kad jie galėtų rinktis ir kad jų teisės būtų tinkamai užtikrinamos. Priėmus šiuo metu svarstomus pasiūlymus dėl būdų spręsti ginčus su prekybininkais nesikreipiant į teismą (Direktyva dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo (GAS) ir Reglamentas dėl vartotojų ginčų elektroninio sprendimo (GES)), Europos vartotojams bus paprasčiau išspręsti savo problemas, nesvarbu, kurioje ES šalyje ir kaip jie pirktų produktą ar paslaugą.
Už sveikatos ir vartotojų politiką atsakingas Komisijos narys Johnas Dalli sakė: „Raginu nacionalines valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus naudotis šios dienos suvestinės rezultatais ir kurti kokybišką vartotojų aplinką. Tik savo teises išmanantys ir jomis naudotis sugebantys vartotojai galės išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą skatinti inovacijas ir ekonomikos augimą, todėl būtina sudaryti tinkamas sąlygas augti Europos ekonomikai ir gerinti vartotojų ir įmonių padėtį.“
Vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje pateikta įrodymų ir įspėjama dėl to, kaip bendrosios rinkos veikimą – pasirinkimo, kainų ir vartotojų teisių apsaugos aspektais – vertina ES vartotojai. Pavasario leidime („Vartotojų sąlygų rezultatų suvestinė“) nagrinėjama mažmeninės rinkos integracija ir nacionalinės vartotojų sąlygos. Suvestinėje taip pat pateikiamas Vartotojų sąlygų indeksas, apskaičiuotas remiantis teisės aktų, susijusių su vartotojais ir verslininkais, kokybe, ginčų sprendimo ir skundų nagrinėjimo veiksmingumu, vartotojų pasitikėjimu valdžios institucijomis, mažmenininkais, reklamuotojais ir vartotojų organizacijomis, taip pat pasitikėjimo rinkoje esančių produktų sauga laipsniu. Remdamosi tais duomenimis, valstybės narės gali įvertinti savo pasiekimus per tam tikrą laiką. Rezultatų suvestinė iš esmės grindžiama vartotojų ir mažmenininkų apklausų rezultatais, Eurostato duomenimis ir iš valstybių narių gauta informacija.
