Lietuvių tankiausiai gyvenamose šalyse trūksta darbo ir atsikratoma darbuotojų. Statistika rodo, kad į Lietuvą patekti norima vis labiau. Tik, atrodo, tai padaryti bus lengviau kitos šalies piliečiui, nei trumpalaikės naudos ieškojusiam emigravusiam lietuviui.
Lietuvos migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė su LŽ skaitytojais dalijasi įžvalgomis apie migracijos procesus šiandien, kai ES šalims nebėra reikalo kviestis papildomos darbo jėgos, o į Lietuvą jos kasmet plūsta vis daugiau.
Gelbėja demografinę padėtį.
Anot D.Paukštės pateiktų duomenų, pernai iš visų ES gyventojų, kurių buvo beveik pusė milijardo, darbingo amžiaus buvo kiek mažiau nei pusė - 235 mln. žmonių. 2007 metais ES valstybėse buvo 42 mln. arba 8,86 proc. gyventojų, kurie gimę už ES sienų, daugiausia - trečiųjų šalių piliečiai, atvykę dirbti. Palyginimui, toks imigrantų būrys ES galėtų apgyvendinti apie apie 14 valstybių, gyventojų skaičiumi prilygstančių Lietuvai.
Išlaikiusių savo pilietybę imigrantų ES šalyse yra 18,5 milijono. Taigi daugiau nei pusė trečiosiose šalyse gimusių žmonių yra lygiaverčiai čia gimusiems mokesčių mokėtojams ir socialinių garantijų gavėjams. Apie 8 proc. imigrantų yra nelegalai: tai ir valtelėmis iš Maroko į Ispaniją patekę skurdo kamuojami žmonės, ir aukštojo mokslo krimtęs Rytų Europos jaunimas.
Verta atkreipti dėmesį, kad į šiuos skaičius neįtraukiami ES šalių piliečiai, kurie taip pat dėl geresnio uždarbio ar karjeros galimybių, kerta kitos ES valstybės sieną. „Sociologai paskaičiavo, kad iki 2060 metų darbingo amžiaus gyventojų sumažės 50 mln., jeigu 27-iose ES valstybėse ir toliau migracija išlaikys tokius pat tempus. Taip pat paskaičiuota, kad jeigu migracija bus mažesnė, darbingo amžiaus gyventojų čia bus 110 mln. mažiau“, - sakė jis. Senstanti Europa šaukiasi jaunų trečiųjų šalių gyventojų čia juos įdarbindama ir gaudama ekonominės naudos, taip pat tikėdamasi, kad trečiųjų šalių imigrantai pagerins demografinę padėtį.
Trūksta kvalifikuotų žmonių
Kasmet pasaulyje dėl įvairių - klimato kaitos, politinių, ekonominių - aplinkybių migruoja apie 200 mln. žmonių. Daugiausia jų į ilgą kelionę leidžiasi dėl darbo.
Nuo 2002 metų į ES kasmet atvyksta nuo 1,5 iki 5 mln. trečiųjų šalių gyventojų. Iš visų atvykstančiųjų į ES tik apie 1,3 proc. aukštos kvalifikacijos darbuotojai, o, pavyzdžiui, į Australiją - apie 10 procentų. „ES kilo į kovą dėl kvalifikuotos darbo jėgos“, - sako D.Paukštė.
Naujienų agentūra AFP pranešė, kad Ispanijoje, kurioje šiuo metu rekordiškai didėja bedarbystė, iki 2012 metų kasmet bus reikalinga po maždaug 100 tūkst. kvalifikuotų darbuotojų. Iš viso Ispanijos darbo rinkoje juntamas 250 - 300 tūkst. darbo imigrantų poreikis. Pritraukiant juos tikimasi užkirsti kelią šalies ekonomikos lėtėjimui. Imigrantų poreikis Ispanijoje išlieka ir dėl žemo gimstamumo bei senstančios visuomenės. „Ispanija turi pakeisti savo ekonomikos modelį ir atgaivinti blėstančias galimybes jai augti, - sakė telekomunikacijų verslo asociacijos AETIC prezidentas Jesus Banegas. - Mums bus reikalingi aukštos kvalifikacijos, o ne laikinai dirbantys žemos kvalifikacijos darbuotojai.“
Valstybės sekretorė, atsakinga už imigraciją Consuelo Rumi pažymėjo, kad Ispanijai itin reikia sveikatos priežiūros, techninių ir IT sektorių specialistų.
Išspausti ir išmesti
„Darbdaviai kaip pieno putą nugriebė pigią darbo jėgą. Akivaizdu, kad darbdavys įdarbindamas emigrantą gauna didesnį pelną nei įdarbinęs vietinį, kitaip jų čia nevežtų. Jie gali „išspausti“ pigią darbo jėgą, o reikalui esant - išmesti“, - apie tai, kad migrantai neretai pageidaujami dėl ekonominės naudos sakė pašnekovas. Šiuo metu ES mastu svarstoma ir ketinama imtis priemonių, kaip padidinti darbdavio atsakomybę atsivežamo žmogaus atžvilgiu. „Ekonominė migracija vyks tol, kol tarp šalių bus ekonominių skirtumų“, - patvirtina D.Paukštė regis nepaneigiamą tiesą, kad žmonės nuo seno ieško derlingesnių žemių.
Migracija emigrantui naudinga tol, kol jis turi darbą. Darbdaviui ir valstybėms (tiek paliekamai, tiek ir tai, kuri priėmė migrantą) migracija yra naudinga iš esmės: darbdaviui tai - pigi ir naši darbo jėga, paliktai šaliai - uždirbti pinigai, kurių dalis siunčiama artimiesiems ir išleidžiama čia, perkamas nekilnojamasis turtas ir pan.; o šaliai, kurioje dirba - mokami mokesčiai.
Didžiausios užsieniečių grupės Europoje gyvena Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje.
Kur toliau?
Dar visai neseniai Tarptautinė darbo organizacija paskaičiavo, kad dėl pasaulinės finansų krizės iki kitų metų pabaigos bus panaikinta 20 mln. darbo vietų.
Praėjusią savaitę pasaulio žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie tai, kad lietuvių traukos centrais tapusiose šalyse bedarbystė plečiasi kaip virusas. Turtingesnių šalių piliečiai, kuriems visai neseniai reikėjo imigrantų pagalbos darbe, patys ketina trauktis užklupti sunkmečio. Tačiau kur?
Darbo rinkos pokyčius stebinti Airijos įdarbinimo agentūra FAS prognozuoja, kad Airijoje nedarbas kitąmet gali išaugti dar 8 proc., jis didės ir 2010 metais. Manoma, kad dėl nedarbo beveik 30 tūkst. airių jau kitais metais ieškos galimybių dirbti užsienio šalyse. FAS įvardija, kad sparčiai didėjantis gyventojų skaičius Airijoje yra silpnumo ženklas darbo jėgos rinkoje. Tą lėmė naujų šalių priėmimas į ES, padidinęs emigracijos mastą.
LŽ kalbintas Airijoje 4 metus gyvenantis 27 metų lietuvis jau vasarą planavo grįžti į Lietuvą, tačiau išgirdęs apie ekonomikos nuosmukį, prastėjančias įsidarbinimo galimybes, savo grįžimo datą sako nukėlęs dar keliems metams. „Grįžti šiandien, reikštų, - grįžti į tokią pačią padėtį, kaip išvykau. Juk dauguma, ypač jaunesnių lietuvių tikėjosi svetur prakusti ir po kelių metų rasti geresnes galimybes Lietuvoje“, - laukimo priežastį įvardijo emigrantas, kuris, kaip ir daugelis planavo grįžti pakilus atlyginimams. Jis mano, kad adaptuotis Lietuvoje šiuo metu būtų taip pat sudėtinga, kaip buvo pirmaisiais gyvenimo Airijoje metais.
Ispanijoje fiksuojamas per pastarąjį dešimtmetį aukščiausias nedarbo lygis - čia jis viršija 11 proc. ir yra didžiausias ES. Bedarbių gretas paskutiniu metu čia papildė beveik 200 tūkst. žmonių; iš viso 2,8 mln. žmonių čia neturi darbo. Ir tai yra didžiausias rodiklis nuo 1996 metų balandžio. Nuo 2007 metų spalio bedarbio pašalpą gaunančių žmonių skaičius išaugo 37,5 procento.
„Pasibaigus kontraktui su darbdaviu, ispanai atleidžiami iš darbo. Vienas po kito užsidaro fabrikai, iš jų lauk metami imigrantai. Žemės ūkio bendrovėse, kur daugiausia dirbo imigrantai, priimamos ispanų brigados. Darbdaviai aiškina, kad „negali taip būti, kad užsieniečiai dirbtų, o ispanai darbo neturėtų“, - LŽ pasakojo jau beveik dešimtmetį mažame Ispanijos miestelyje gyvenanti lietuvių šeima. Jų teigimu, net netekę darbo jie liktų laukti geresnių laikų, nes įgytos patirties Ispanijos žemės ūkyje Lietuvoje panaudoti nepavyktų. Lietuvių šeima pasakoja, kad iš atleistų ir į Lietuvą grįžusių statybose dirbusių lietuvių jie džiugių žinių negauna - tik vienam iš aštuonių pavyko įsidarbinti per pastaruosius keturis mėnesius.
Labai nori į Lietuvą?
2006 metais Migracijos departamentas gavo 1700 prašymų išduoti leidimus trečiųjų šalių piliečiams, 2007 metais - 3800, per 2008 metų 10 mėnesių - 6270. D.Paukštė šiuos skaičius aiškina darbdavių noru priimti vis daugiau darbo jėgos iš trečiųjų šalių, o tai, iš dalies, skatina išvykti mūsiškius. Faktai rodo, kad iki šiol išvykti iš Lietuvos apsimokėjo labiau nei į ją atvykti. Štai pernai pagal neigiamą migracijos saldo (išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų santykis, skaičiuojamas tūkstančiui žmonių) Lietuva buvo pirmoje vietoje Europoje. Pagal šį rodiklį peršasi išvada, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, gyvenimas mažiausiai džiugino.
„Norėčiau sutikti su tuo, kad trūksta darbo jėgos, bet to padaryti negaliu - kasdien plaukia prašymai leidimams gyventi. Kaip žinoma, trečiųjų šalių gyventoją Lietuvoje imamasi įdarbinti tuomet, jeigu nerandama Lietuvos ar kitos ES šalies darbuotojo“, - paklaustas, kaip vertina naujausią statistiką apie masinius darbuotojų atleidimus ir sparčiai augantį nedarbą ES, atsakė D.Paukštė.
Akivaizdu, kad grandinė, kai ieškoma darbo ir didesnio nei savo šalyje minimalaus užmokesčio, globaliai mažina darbo užmokestį - imigrantai numušinėja atlyginimų dydį svečioje darbo rinkoje, o darbdaviui apsimoka „pigesnis“ žmogus. Tad gali atsitikti taip, kad Jonui už minimalų atlygį sutinkančiam dirbti Ispanijoje, ispanui Chuanui, šiandien jau pasitenkinančiam ir minimumu, o kinui Yongui už minimumą įdarbintam Lietuvoje, visi kiti, nugaras lenkiantys žmonės, minimumus ir teuždirbs.
Migrantų skaičiui nepaliaujamai didėjant, Europoje vis dar kalbama apie darbuotojų įsivežimo iš trečiųjų šalių supaprastinimo sąlygas.
Faktai
Siekdama supaprastinti užsieniečių iš trečiųjų šalių priėmimą ir statuso kontrolę, šiuo metu Europos Taryboje svarstoma direktyva, kurioje numatoma viena paraiškų pateikimo procedūra išduodant leidimą trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti ES, prašymo nagrinėjimo laikas sutrumpėtų iki 3 mėnesių. Taryba taip pat svarsto direktyvą dėl vadinamosios ES Mėlynosios kortelės trečiųjų šalių piliečiams, kurie kreipiasi dėl priėmimo dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. ES Mėlynoji kortelė - tai leidimas, suteikiantis teisę jos turėtojui teisėtai apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje bei persikelti į kitą valstybę narę dirbti itin aukštos kvalifikacijos darbą laikantis nustatytų sąlygų. Tokie specialistai (pvz., mokslininkai, IT specialistai), atvykdami dirbti, iš karto galės atsivežti ir savo šeimos narius. Be to, svarstomas pasiūlymas dėl darbdavių atsakomybės už nelegalų užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimą.
Manoma, kad šios direktyvos gali būti įgyvendintos 2011 metais.
Valdonė Savulionytė
