R. Kuodis sako, kad ne palūkanų didinimas mažina infliaciją, o išsikvėpęs energetinis šokas, nebetrūkinėjančios tiekimo grandinės, mažėjančios sąnaudas.
„Jeigu palūkanos tikrai veiktų, nebūtų buvusios infliacijos, Europoje ji nebūtų pasiekusi 10 proc., jeigu iš tikro ją veiktų ta palūkanų politika. Bet, kaip matome, taip buvo atsitikę, nes priežastys infliacijos buvo visai kitur: Ukrainos karas, energetinis šokas Europoje, ypač specifinis dėl keistų energetinių algoritmų. Visa tai persidavė į padidėjusias sąnaudas ir infliacija, deja, pakilo. Pokovidinės betvarkės laikotarpis su visokiomis sutrūkinėjusiomis tiekimo grandinėmis prie to prisidėjo“, – LRT radijui pirmadienį sakė buvęs LB valdybos narys R. Kuodis.
Premjerės patarėjas teigia esantis tarp neortodoksinių ekonomistų, manančių, kad palūkanų kaitaliojimas yra perskirstymo instrumentas.
„Senas ginčas tarp neoklasikinių ekonomistų, kurie vyrauja institucijose, kaip ECB, ir neortodoksinių ekonomistų, kurių pusėje ir aš, kurie sako, kad palūkanų kilnojimas yra ne tiek makroekonominis, o kiek perskirstymo instrumentas“, – pridūrė R. Kuodis.
Jo teigimu, bene didžiausios paskolų palūkanos Lietuvoje yra todėl, kad vyrauja ne fiksuotų, o kintamų palūkanų kultūra.
ECB praėjusį ketvirtadienį kilstelėjo bazines palūkanas dar 25 baziniais punktais, teigdamas, kad infliacija nors ir mažėja, bet gali dar ilgai išlikti pernelyg didelė.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė tikintis, kad ECB priimtas sprendimas buvo paskutinis.
Anot G. Šimkaus, sprendimas ECB taryboje priimtas balsų dauguma, nes infliaciniai procesai vis dar yra stiprūs. Jo teigimu, infliacija veikia visus, todėl palūkanų didinimas toks yra tinkamas būdas suvaldyti ją.
