Jei kaip indėlis dedama ne itin didelė suma, pavyzdžiui, 10 tūkst. litų, bankas už tokį indėlį metams pasiūlys 0,3 proc. metines palūkanas, o infliacija sieks 3,2 procento, po metų mūsų indėlio vertė sumažės 290 litų. Indėliui išaugus iki 100 tūkst. litų, nuostoliai atitinkamai didės iki 2,9 tūkst. litų. Ar dėl tokio nuostolio verta investuoti į rizikingesnius finansinius instrumentus, turės nuspręsti pinigų savininkas.
Skurdžios alternatyvos
Kokių alternatyvų šiuo metu mums siūlo rinka? Mažesniųjų Lietuvos bankų palūkanos už terminuotos metinius indėlius litais vis dar laikosi apie 2,9 procento, o kai kurių kredito unijų palūkanos aplenkia infliaciją – svyruoja 4,3–4,6 proc. Tiesa, kartais kredito unijos paskolas dalija neatsakingai: per du mėnesius Lietuvos bankas apribojo galimybę teikti paskolas dviem kredito unijoms, tačiau jose indėliai iki 345 tūkst. litų, kaip ir bankuose, yra apdrausti valstybės.
Dar viena nerizikinga alternatyva – valstybės taupymo lakštai. Už metų trukmės Lietuvos taupymo lakštus šiuo metu siūloma kiek daugiau nei už indėlius didžiuosiuose bankuose – 1,3 proc. palūkanos. Tiesa, tai bene vienintelės alternatyvos atsargiems žmonėms, kurie nori nerizikingai saugoti pinigus.
„Žmogus turi atsakyti į klausimą: ar nori uždirbti, ar išsaugoti pinigus. Šiuo metu pasiekti abiejų praktiškai neįmanoma, todėl reikia nusibrėžti prioritetus“, – tvirtina banko SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Planuoti tikslus
Banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė atkreipė dėmesį, kad pirmiau reikėtų atsakyti į klausimą, kam skirti pinigai. Jei jie laikomi juodai dienai ir jų gali prireikti trumpuoju laikotarpiu, pašnekovė vienareikšmiškai siūlo indėlius arba taupymo lakštus. Visoms kitoms santaupoms – pensijai, vaikams – O. Bložienė siūlo rinktis periodinį investavimą, renkantis riziką pirklausomai nuo amžiaus ir pinigų paskirties.
„Šiuo metu gal toks sustojimas Lietuvoje yra ir žmonės svarsto, ką daryti – pinigai iš terminuotų indėlių pradeda kristi į einamąsias sąskaitas“, – sakė ji. Lietuvos banko duomenimis, rupjūtį šalyje veikiančiuose bankuose indėlių suma siekė 27,56 mlrd. litų. Pirmąjį šių metų ketvirtį indėliai namų ūkiuose užėmė daugiau nei pusę jų finansų struktūros.
Gelbsti ir menas
G. Nausėda mato tris alternatyvas: skolos vertybinius popierius, akcijas ir nekilnojamąjį turtą: „Kalbant apie NT, turbūt daliai žmonių tai nėra patraukli investicija – pernelyg švieži prisiminimai, kaip visai neseniai keitėsi kainos, o ir šiandien jos nevienareikšmės.“. Pavyzdžiui, „Ober-Haus“ duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių butų kainos šalies didmiesčiuose, įvertinus metinę infliaciją, sumažėjo 4,8 procento.
Akcijų rinkos, pasak jo, tiems, kurie pinigus laiko indėliuose, greičiausiai pasirodys nepatrauklios. Kaip dar vieną galimybę ekonomistas mato menų, antikvarinių dirbinių rinką: „Tai nišinės, įdomios rinkos, galinčios teikti ganėtinai saugią grąžą, tačiau jos nemėgsta neapšilusių ir neišmanančių žmonių.“
Pasižvalgyti į įmones
Gana pelningas investicijų objektas gali būti ir ilgesnio laikotarpio žinomų bei saugių įmonių obligacijos, mano „Danske“ banko Finansų rinkų departamento direktorius Kęstutis Celiešius: „Jos moka rizikos premiją už savo verslo struktūrą. Mūsų nuomone, kaina vis tiek laikysis aukšta ir jų kuponas ilgalaikiam investuotojui generuos pajamas.“
G. Nausėda sutinka, kad tai neblogas instrumentas, be to, kalbant apie seklią Lietuvos rinką, ją lengviau ištyrinėti ir įvertinti finansinę įmonių perspektyvą. Tiesa, jis primena, kad dalį žmonių gali atbaidyti „Snoro“ išplatintų obligacijų istorija, kurios metu daug kas pirmą kartą sužinojo, kad tokio tipo obligacijų valstybė neapdraudžia.
K. Celiešius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu aukštai vertinamas auksas taip pat gali būti vienas iš pasirinkimų skaidant investicijas. Tačiau G. Nausėda abejoja, ar investicijos į auksą ar kitus tauriuosius metalus priimtinos neprofesionaliam investuotojui ir taupytojui: „Jei pradės po truputį atsigauti ekonomika ir krizė įgis perspektyvą, šiandieniniai saugumo užutėkiai, kaip auksas, praras vardą.“
Faktai: Indėliai namų ūkiuose
2008 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos namų ūkiai kaip indėlius laikė 23,6 mlrd. litų, o pirmąjį šių metų ketvirtį šis skaičius buvo išaugęs iki 27 mlrd. litų
Rugpjūčio pabaigoje populiariausi buvo indėliai iki metų trukmės. Bendra jų suma siekė 12,43 mlrd. litų. Ilgesnių nei 2 metų indėlių suma sudarė tik 866 mln. litų
Per metus teigiamas palūkanų normų pokytis buvo fiksuojamas tik ilgesnių nei dvejų metų trukmės indėlių. Litais rugpjūtį metinis pokytis buvo 0,32 proc. (palūkanos siekė 3,08 proc.), o eurais – 0,56 procento (2,77 proc.).
