Nors prekybininkai ir išnaudoja Kalėdas kuo didesniam pelnui gauti, švenčių esmė nėra padovanoti kuo brangesnę dovaną. Žmonės prieš šventes dažnai neplanuoja savo biudžeto, nori dovanoti ir išleidžia daugiau negu leidžia jų finansinės galimybės, kad pritaptų prie aplinkos, todėl reikia tiek diegti finansų tvarkymo pagrindus, tiek skatinti nepamiršti vertybių, kalbėjo spaudos konferencijos „Ar reikalingas kalėdinės prekybos bumas Lietuvoje“ dalyviai.
Kunigas Elijas Markauskas antradienį naujienų agentūroje Elta surengtoje konferencijoje teigė, kad apskritai Kalėdų akcijos ir reklama prekybos centruose jo neerzina, nes į ten žmonės eina apipirkti, o ne būti moralizuojami, ir kad kiekvienas prekybininkas nori parduoti prekę bei užsidirbti. Vis dėlto tai, kad patys lankytojai pervertina dovanų pirkimo svarbą, pasak jo, yra faktas.
„Nereikia perlenkti perkant prabangias dovanas. Tam, kad pastebėtum kitą žmogų, galbūt suteiktum jam ypatingą dėmesį, nebūtinai yra reikalinga dovana, o ypač – kažkokia didelė dovana. (...) Didžiausia dovana žmogui yra kitas žmogus ir tai būtent yra pagrindinė Kalėdų vertybė, ypač šiuo sunkiu laiku, kada žmonės neturi galimybės prabangai“, – sakė E. Markauskas.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė pastebėjo, kad, banko atliktos apklausos duomenimis, 70 proc. Lietuvos gyventojų nesiruošia šventėms iš anksto, nekaupia pinigų, nors jų išlaidos šiuo laikotarpiu žymiai padidėja.
„Ruoštis šventėms yra būtina, bet matome, kad gyventojai vis dėlto neplanuoja. Kartais juokais sakome, kad Kalėdos atėjo netikėtai, finansiškai netikėtai“ ,– sakė ji.
O. Bložienė pritarė kunigo nuomonei, kad pardavėjai stengiasi šventes išnaudoti kuo labiau, bet atkreipė dėmesį, jog čia ir pačių žmonių kaltė – jie į parduotuves eina nepasiruošę, nežinodami, ką pirks ir kiek pinigų išleis. Ji siūlė prieš perkant net ir vadinamąsias praktiškas dovanas gerai apmąstyti, ar jos tikrai reikalingos ir kiek pinigų galima joms skirti.
„OVC Consulting“ vyr. konsultantė Mirolanda Trakumaitė priminė, kad dovanos per Kalėdas turi ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę – tai ženklas, kad žmogus, kuriam teikiama dovana, yra svarbus, ir siūlyti tiesiog atsisakyti dovanų šiuo atveju nebūtų gera išeitis. Ji pripažino, kad laiko kitiems skirti svarbu, bet praktinės dovanos žmones taip pat džiugina.
Konsultantė pritarė pašnekovams dėl to, kad žmonės, jausdami tam tikrą socialinį spaudimą, neretai prieš šventes išleidžia nepamatuotai daug pinigų. Jos pastebėjimu, to priežasčių galima ieškoti psichologijoje.
„Turime per daug visokių kitokių nebūtinų poreikių, tokių socialinių poreikių – priklausyti kažkokiai grupei, išpažinti tam tikras normas, laikytis tam tikrų taisyklių, kažkaip atrodyti, patikti kitiems. Ir kartais ta pirkimo manija yra toks savo vertės sustiprinimas – aš galiu tai sau leisti“, – aiškino ji.
Socialinių mokslų habilituotas daktaras Romualdas Grigas tvirtino, kad jį „Kalėdų psichozė“ netgi gąsdina. Jo nuomone, pasaulis per daug sudaiktinamas, svarbiausia pasidaro dovanos vertė, o ne jausmai.
„Dovanos sukuria jausmą, kad nežinai, ar tu įtiksi, ar tau patiks, taip susidaro savotiškos įtampos. Apklausti visus, ką dovanoti, jei giminių ratas gana didelis, vėlgi – nei šis nei tas. (..) Man tos dovanos tikrai nereikalingos, aš pasijuntu nepatogiai, kad kažkas man įsipareigoja, turi moralinę prievolę man kažką įteikti“, – teigė daktaras.
E. Markauskas taip pat pastebėjo, kad reikia dovaną apmąstyti, kitaip galima nepagrįstai įpareigoti ją gaunantį žmogų. Jis pažymėjo, kad dažnai žmonės nemoka pasirinkti dovanų ir neteisingai supranta pačią dovanos prasmę – tarkime, tėvai vaikui padovanoja kompiuterį, o vėliau pasako, kad tas kompiuteris – šeimos, taip nuliūdindami vaiką.
Tuo tarpu M. Trakumaitė teigė, kad dovanojant ir gaunant dovanas labai daug kas priklauso nuo susitarimo – dovana gali būti suvokiama ir kaip pagarbos ženklas, į kurį atsakyti tuo pačiu nebūtina, jei pavyzdžiui, dovana dovanojama giminaičiui, kuris neturi tokių finansinių galimybių.
„Nepaisant to, kad šeimos pajamos yra mažesnės, vis tiek norima, kad būtų geros dovanos. Tokia psichologija: noriu, kad ir mano vaikas pasidžiaugtų, noriu, kad ir mano artimieji pasijustų vertinami. Toks neatsižvelgimas į savo situaciją, bandant būti kaip visi. Tokia žmogiška savybė, kad mes vis tiek identifikuojamės su tam tikra grupe žmonių, norime daryti panašiai, kaip ir jie. Per šventes su varguomene juk nelabai norisi identifikuotis“ , – aiškino M. Traukumaitė.
Pasak jos, viena lietuvių problema yra ta, kad tokie dalykai retai aptariami garsiai, dažniau tiesiog vadovaujamasi savaime susiklosčiusiomis praktikomis, stengiantis elgtis taip, kaip iš tavęs tikimasi. Kalbėjimosi, M. Trakumaitės nuomone, turi būti daugiau.
O. Bložienė pritarė pašnekovei, teigdama, kad svarbu dirbti su žmonėmis, ypač jaunimu, kad jie suprastų, jog net ir per šventes dovanoms negalima išleisti daugiau negu leidžia galimybės, nes tai nuves šeimą į dar didesnę krizę.
„Visų uždavinys yra išmokti gyventi pagal savo finansines galimybes, sutramdyti poreikius ir gyventi pagal savo kišenę, o ne pagal kaimyno kišenę, kaip, deja, kartais atsitinka“, – pabrėžė ji.
R. Grigo nuomone, pakeisti brangias dovanas galėtų didesnis bendruomeninis švenčių šventimas, didesnį dėmesį skiriant tradicijoms. Jis pastebėjo, kad Lietuvai trūksta kolektyvizmo, bendruomeniškumo gerąja prasme, o būtent Kalėdų bendras šventimas galėtų sutelkti žmones.
„Lietuviai nuolat nuo kažko kentėdavo ir kažko stokodavo. Dabar yra geresni laikai, tai lietuviai stengiasi kuo daugiau prisipirkti, pririnkti visko, kad būtų atsargai. Deja, mes, lietuviai, tokie esame, nesakau, kad čia natūralus bruožas, bet susiformavo toks požiūris ir staiga to požiūrio pakeisti negalima“, – kalbėjo kunigas E. Markauskas.
„Manau, kad reklamai mes visi kartais pasiduodame, jie profesionaliai dirba savo darbą. Bet iš psichologinių pozicijų iš tikrųjų svarbu kartais prisiminti savo vertybes ir manau, kad Kūčios ir Kalėdos – puiki proga apie tai pašnekėti tiek šeimose, tiek platesniuose rateliuose. Kuo tos vertybės ryškesnės, tuo labiau galima atsispirti pagundoms“, – sakė M. Trakumaitė.
