Už M. Lingės siūlymus balsavo vienintelis Vytautas Kernagis, kiti komiteto nariai susilaikė.
M. Lingė siūlo valstybės biudžeto asignavimus LRT nuo 2025 metų sausio sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, neatsisakant dabartinio modelio – ir toliau nacionaliniam transliuotojui būtų skiriama užpraeitais metais faktiškai gautos 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizo pajamos, tačiau būtų uždėtos „lubos“ – LRT asignavimai negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais kito šalies BVP to meto kainomis.
M. Lingė sako tokius pokyčius siūlantis, nes spartesnio gynybos finansavimo siekiančiam Seimui padidinus akcizus papildomai išaugs ir LRT finansavimas. Įregistravęs įstatymo pataisas BNS jis tvirtino, kad augančios biudžeto įplaukos iš padidintų akcizų turėtų atitekti gynybai.
Tuo pačiu komitetas vadovas žada siūlyti nustatyti ir LRT finansavimo „grindis“ – jos negalėtų būti žemesnės nei siekė 2024 metais.
„Biudžeto ir finansų komiteto siūlysime yra tas grindis prisirišti prie 2024 metų asignavimo lygio“, – teigė M. Lingė.
Kultūros komitete jis skaičiavo, kad su jo inicijuojamais pokyčiais 2027 metais LRT finansavimas siektų apie 91,9 mln. eurų, nekeičiant modelio – maždaug 94,5 mln. eurų.
V. Kernagio teigimu, siūlomos pataisos LRT finansavimo esmingai nesumažintų.
„Tas 3 ar 4 mln. eurų LRT biudžeto sumažėjimas po trejų metų tikrai nėra kažkoks nacionalinio transliuotojo finansavimo mažinimas, tai tik bendrame kontekste pasislinkimas. 91 ar 94 mln. eurų esminio skirtumo nedaro“, – komitete kalbėjo V. Kernagis.
Komiteto narė konservatorė Liudvika Pociūnienė abejojo, ar yra prasmė pertvarkyti mechanizmą, kuris gerai veikia.
„Nemanau, kad tai gerai politiškai, yra grėsmė, kad nacionalinis transliuotojas atsidurs prašytojo pozicijoje“, – teigė ji.
Vilniaus universiteto docentas, LRT tarybos narys Deimantas Jastramskis pareiškė, kad siūlomas variantas palieka vietos politiniams spaudimams.
„Pirmu sakiniu pririšama prie dviejų mokesčių, o paskui įrašoma neaiški formuluotė ir galiausiai palieka (vietos – BNS) tam tikros interpretacijos, spekuliacijoms ar ateityje politiniams spaudimams, kai gali keistis politiniai dalykai Seime“, – teigė D. Jastramskis.
Vilniaus universiteto profesorės, LRT tarybos vicepirmininkės Irenos Vaišvilaitės teigimu, tokių pataisų iš viso nereikia, nes jomis atsitraukiama nuo to, kaip buvo suformuotas LRT finansavimo principas.
„Taip kuriamas precedentas. Atidaro, atrodo, mažus vartelius, bet visada galima įkišti koją. (...) Mažinam (finansavimą – BNS) nacionalinio transliuotojo, kuris atsakingas už visuomenės informavimą, už koordinavimą, jeigu įvyktų pavojai“, – tvirtino ji.
„Seimas pradeda formuoti LRT biudžetą. Tai labai ryški raudona lempa“, – pridūrė tarybos narė.
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė antradienį taip pat pabrėžė, kad visuomeninis transliuotojas patirs didelių pasirengimo ekstremalioms situacijoms išlaidų.
Pasak jos, reikės lėšų slėptuvėms, radio rezervinių transliacijų punktams įrengti, televizijos laidų išleidimui iš užsienio ir kitiems darbams.
Seimo Kultūros komitetas yra tik papildomas svarstant šį projektą, išvadą parlamentui teiks Biudžeto ir finansų komitetas.
Kultūros komitetas nesvarstė nei LRT, nei kitų siūlymų šiam projektui, nusprendė, kad dėl jų spręs pagrindinis – Biudžeto ir finansų – komitetas.
Anksčiau LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė siūlė negriauti pasiteisinusio finansavimo modelio, kuris, pasak jos, Europoje vadinamas pavyzdiniu, nors įstaigos biudžetas atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir yra paskutiniame trejetuke.
