„Kalbant apie šitą projektą galiu tik tiek pasakyti, kad vėlgi priemonė buvo skirta labai smulkioms įmonėms (...), ūkininkams. Schema buvo ne gaminantiems vartotojams, o komerciniams. Taip, matome, kad susidomėjimas galbūt yra šiek tiek mažesnis. Planuojame priemonę pakoreguoti ir po gero mėnesio mes ją vėl paleisime su šiek tiek geresnėmis sąlygomis“, – žurnalistams Anykščių rajone penktadienį sakė D. Kreivys.
Trečiadienį LEA pranešė per du mėnesius gavusi 182 mažų įmonių, ūkininkų ir AIE bendrijų paraiškas įsirengti 12 megavatų (MW) galios saulės elektrines.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius šį faktą pavadino „visišku energetikos ministro fiasko“, kuris „atskirai jau vertas interpeliacijos“.
Jo teigimu, taip buvo esą užšaldyti ir nepanaudoti Europos Sąjungos pinigai, taip pat sustabdyta komercinės saulės energetikos plėtra, „kuriai iš viso nereikia ES pinigų“.
„Tai nėra tik šiaip „neįsisavintos“ ES lėšos. Tai yra nepanaudota galimybė tuos pinigus panaudoti ten, kur jie tikrai būtų efektyviai prisidėję prie Lietuvos energetikos transformacijos. (...) Pavyzdžiui, šiuos pinigus panaudojus rekonstruoti ESO pastotes ten, kur nebegali prisijungti mažieji gaminantys vartotojai. Arba skiriant juos pramonei, paskatinant verslo investicijas į kaupimo baterijas“, – feisbuke rašė M. Nagevičius.
D. Kreivys teigė, jog 82 mln. eurų pastočių rekonstrukcijai bus skirta pagal kitą finansavimo programą.
„Ponas Nagevičius nesupranta, kaip veikia europiniai pinigai ir kur juos gali, ir kur negali nukreipti. Pastočių rekonstrukcijai, prijungimams bus skirti 82 mln. eurų, yra atskira programa ir tos priemonės bus įgyvendinamos, aktyviai kalbamasi su ESO prioritetizuojant tuos taškus, kur reikia išplėsti“, – sakė D. Kreivys.
„Taip pat atkreipsiu dėmesį, kad šiai dienai galių prijungimui paprašyta ir išduota įvairiose stadijose yra apie 9 gigavatus. Todėl kalbėti, kad kažkas kažką stabdo, yra nesusipratimas“, – pridūrė ministras.
Elektros skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila dar gegužę teigė, kad per trejus metus tinklo plėtrai ketinama skirti virš 80 mln. eurų ES lėšų, kurios būtų panaudotos keičiant pastotes bei sudarant galimybes prie tinklo prisijungti gaminantiems vartotojams.
Tuo metu „Litgrid“ birželį skelbė, kad saulės ir vėjo elektrinėms perdavimo tinkle yra rezervuota daugiau nei 10 GW galios.
Pasak D. Kreivio, šiuo metu Energetikos ministerija kartu su Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), Finansų ministerija bei Europos Komisija derina finansavimo schemą energetinėms bendrijoms, kuri turėtų pradėti veikti rudenį.
„Energetinės bendrijos, didžiuma jų, kurias kurs savivaldybės, yra skirtos nepritekliuje gyvenančių žmonių aprūpinimui elektra su 80 proc. nuolaida. Tai yra prioritetinis valstybės uždavinys, kad naudą iš dekarbonizacijos gautų visa visuomenė tolygiai – ne tik stambieji, bet ir visa visuomenė, ir mažieji (vartotojai – BNS)“, – sakė D. Kreivys..
„Jai (derinamai finansavimo schemai – BNS) pasileidus, per tris metus pasistatys visi tie parkai, kurie skirti aprūpinti būtent žmonėms, kuriems reikia pagalbos“, – pridūrė ministras.
