„Teikdamos naujas paskolas kredito unijos atidžiau vertino skolininkų finansinę būklę ir kreditavo finansiškai pajėgesnius narius, tad kai kurie unijų teikiamų paskolų kokybės rodikliai pernai pagerėjo. Tačiau problemų kreditavimo srityje vis dar matome, iš kurių viena reikšmingiausių – vėluojamos grąžinti paskolos ir nemažėjantis tvaraus kapitalo poreikis. Stiprinti kapitalą padėtų sisteminiai reguliavimo pokyčiai. Tikimės, kad jų įstatymų leidėjai imsis pavasario sesijoje“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pritarus Tvarios kredito unijų veiklos koncepcijai, dar praėjusiais metais šiam komitetui pateikti teisės aktų, reikalingų numatytai kredito unijų sektoriaus sisteminei pertvarkai įvykdyti, projektai. Juos patvirtinus kredito unijoms bus keliamas svarbus uždavinys – pritraukti tvaraus kapitalo, reikalingo stabiliai ir patikimai veiklai. Anot I. Šimonytės, tam kredito unijos privalo pradėti ruoštis jau dabar.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad pernai kredito unijų sektoriuje padidėjo ilgiau nei 60 dienų uždelstų mokėti paskolų, už skolas perimto turto ir visų suteiktų paskolų santykis. Taip pat svarbu yra tai, jog unijos nenaudoja perimto turto savo reikmėms, o tai reiškia, kad jo priežiūros ir pardavimo išlaidos dar turės būti pripažintos ateityje ir dėl to sumažės kredito unijų pelningumas.
Neaudituotais duomenimis, 2015 m. pelningai dirbusi 51 kredito unija uždirbo 3,2 mln. Eur pelno, o 23 nuostolingai dirbusios kredito unijos patyrė 3,8 mln. Eur nuostolių. Nuostolius daugiausia lėmė patirtos turto vertės sumažėjimo išlaidos (5,6 mln. Eur), taip pat formuoti atidėjiniai.
2015 m. sumenko ir pajamos: palyginti su 2014 m., kredito unijos gavo 12,4 proc. mažiau pajamų. Didžiąją jų dalį (beveik du trečdalius) sudarė palūkanų pajamos. Didžiausią sektoriaus išlaidų dalį sudarė operacinės (beveik pusę) ir palūkanų (ketvirtadalį) išlaidos.
Dėl augančio unijų narių skaičiaus pernai pajinis kapitalas padidėjo 3,5 mln. Eur (6,3 %) ir metų pabaigoje sudarė 54,9 mln. Eur. Nedaug (5 %) – iki 57,7 mln. Eur – padidėjo ir kredito unijų perskaičiuotas kapitalas, svarbus vertinant prisiimamą veiklos riziką. Tačiau kai kurių kredito unijų vienas iš svarbiausių uždavinių ir toliau yra kapitalo stiprinimas. Priimti indėliai ir pernai buvo didžiausias kredito unijų finansavimosi šaltinis. 2015 m. indėlių portfelis padidėjo 52 mln. Eur (14 %) ir metų pabaigoje siekė 587 mln. Eur. Kredito unijose terminuotųjų indėlių, už kuriuos mokamos didesnės palūkanos nei bankuose, per metus padaugėjo 21 mln. Eur (5 %), neterminuotųjų, už kuriuos palūkanos nemokamos, – 31 mln. Eur (25,7 %).
