Ateityje tam reikės skirti bent 4 proc. deklaruojamų pasėlių, tačiau už tai ūkininkas gaus paramą, ją taip pat gaus ir už kraštovaizdžio elementų įkūrimą.
Šiemet deklaruojant pasėlius šie elementai nebuvo populiarūs.
Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė: „Norėčiau pasvarstyti, dėl ko ūkininkai šiemet nesirinko kraštovaizdžio elementų. Tai buvo nauja priemonė. Visiems tai buvo mokymosi periodas – tiek mums, tiek kitoms institucijoms, kurios dalyvavo deklaravime, tiek ūkininkams, žinoma, ir taip pat labai svarbiai grandžiai – seniūnijų darbuotojams.
Sutinku, kad galbūt galėjome geriau pasiruošti, tam tikras problemų sprendimas atsirado jau vykstant deklaravimui. Manau, kad per šito deklaravimo patirtį tikrai bus tos pamokos išmoktos, tad kitais metais ir sistemos bus geriau pritaikytos, ir reikalingi įrankiai sukalibruoti, kad rezultatas būtų geresnis“, – padėtį analizuoja K. Simonaitytė.
Mokslininkai sako, kad šie elementai gamtai svarbūs ir jų net nereikia dirbtinai kurti – žmonės tiesiog neįvertina turto, kurį jau turi savo žemėje.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas Vaclovas Bogužas:
„Ateityje atsiras daugiau deklaruotų kraštovaizdžio elementų, kadangi ta priemonė tik šiemet prasidėjo. Ji prisideda prie sveiko dirvožemio formavimo, prie gausesnio derliaus. Reikia atkreipti dėmesį, kad turbūt didelė dalis kraštovaizdžio elementų Lietuvoje taip ir liko nedeklaruota – ir net ne mažų, taškinių, o ir didelių, nes žmonės į juos kol kas žiūri kaip į beverčius, nekreipia dėmesio ir jų nesaugo. Bet, manau, kad netolimoje ateityje šita situacija pasikeis“, – įsitikinęs V. Bogužas.
Mokslininkas nepraranda optimizmo ir tikisi, kad patobulinus sistemą bei ūkininkams supratus, ką ir kaip galima daryti ir kokią naudą tai atneša, reikalai pajudės gera linkme.
Laisvas pasirinkimas
Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Tautvydas Beinoras pritaria ministro patarėjai ir spėja, kad pagrindinė priežastis, kodėl žmonės šiemet nesirinko kraštovaizdžio elementų, buvo ta, kad galbūt ne visus ūkininkus pasiekė aktuali informacija ir pritrūko supratimo, kam tai naudinga, kodėl to reikia. Be to, šiemet dar nebuvo reikalavimo nustatyti apsaugos juostų prie melioracijos griovių. Ateityje, jeigu šis reikalavimas bus, tai tie procentai padidės iš karto.
Ministro patarėja pabrėžia, jog labai svarbu tai, kad kraštovaizdžio elementų šiemet ūkininkams dar nebuvo privaloma deklaruoti. Visa sistema paremta geros agrarinės būklės reikalavimais, ir kraštovaizdžio elementų „8 GAAB“ dar nebuvo privaloma laikytis (plačiau apie aplinkosauginius reikalavimus ir jų galiojimą čia https://www.nma.lt/index.php/naujienos/patvirtinti-zemes-ukio-naudmenu-geros-agrarines-ir-aplinkosaugos-bukles-reikalavimai/45287). Manoma, kad kai kitais metais jis įsigalios, ūkininkai bus paskatinti deklaruoti daugiau kraštovaizdžio elementų ir dalyvauti šitoje priemonėje, dėl to, kad norint gauti bazines išmokas, jiems reikės surinkti tam tikrą kraštovaizdžio elementų procentą.
Lietuva yra pasirinkusi kelią, kur bus galimos kelios galimybės, mažiausiai bus galima surinkti 4 proc. negamybinių plotų.
Ministro patarėja K. Simonaitytė: „Prieš kitų metų deklaravimą pradėsime dar daugiau apie tai kalbėti, pasakoti, kokios tos kombinacijos gali būti, kad ūkininkas pasirinktų ir atitiktų tuos reikalavimus. Šiemet buvo išimtis, tai galbūt dėl to mažiau buvo apie tai kalbama ir orientuojama į tai.
Kitas dalykas – paviršinių vandens telkinių apsauginės juostos. „4 GAAB“ šiemet irgi galiojo ne visa apimtimi, 3 metrų juostų prie melioracijos griovių bus reikalaujama tik nuo kitų metų, tuo pačiu ūkininkai bus raginami dalyvauti ekologinės sistemos veikloje ir tas pačias juostas, kurios jau bus privalomos, daryti platesnes, prižiūrėti, įrenginėti jose kraštovaizdžio elementus ir gauti tam skirtą paramą“, – svarsto K. Simonaitytė ir neabejoja, kad deklaruoti šioje srityje tikrai turime ką.
„Pagal preliminarius duomenis, Lietuvoje deklaruota apie 6 tūkst. ha kraštovaizdžio elementų. Vien apsaugos juostų prie paviršinių vandens telkinių dirbamoje žemėje yra kur kas daugiau, tad tikrai turime potencialą plėstis. Gal tikrai ne visi suprato, ką galima deklaruoti, kaip kraštovaizdžio elementus, nes pernai tų plotų didele dalimi nebuvo galima deklaruoti, todėl daug plotų buvo visai nauji. Jei tikrai tų kraštovaizdžio elementų nėra, o nuo kitų metų jų reikės visiems, tuomet yra parama kaip paskatinimas naujų juostų, medžių ar kitų elementų įrengimui“, – pažymi K. Simonaitytė.
Ką buvo galima deklaruoti kaip kraštovaizdžio elementus
Ministro patarėja primena, ir iš ko buvo galima rinktis šiemet:
„Sąrašas, iš kurio pasiūlėme ūkininkams rinktis, ganėtinai platus. Kalbame apie linijinius ir taškinius elementus, pavyzdžiui, ežios laukų galuose arba pavieniai medžiai, krūmai, medžių juostos, krūmų juostos, medžių grupės. Galimi ir tokie mums neįprasti elementai, kaip akmenų krūvos, skirtos mažajai biologinei įvairovei susiburti, taip pat dažnai užliejami plotai ir vandens telkiniai, apleistos sodybos.
Turbūt vienas iš pagrindinių elementų, apie kurį šiemet buvo daug kalbama, tai paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos, užsodintos žaliąja danga.
Kraštovaizdžio elementų sąrašas ir priemonės, iš kurio mes siūlėme ūkininkams rinktis, yra dalis ekologinės sistemos veiklų ariamojoje žemėje. Joje buvo du tikslai. Pirmasis – apsaugoti esamus kraštovaizdžio elementus. Ūkininkai galėjo juos deklaruoti ir gauti paramą tų kraštovaizdžio elementų apsaugai ir priežiūrai. Kitas tikslas – naujų kraštovaizdžio elementų įkūrimas, nes mūsų siekiamybė yra padidinti kraštovaizdžio elementų skaičių Lietuvoje ir kad ūkininkai galėtų toliau dalyvauti jų priežiūroje.
Išmoka už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą siekia 150 Eur/ha; už naujų žolinių elementų įkūrimą – 157 150 Eur/ha; už naujų medėjančių elementų sodinimą – 1 329 150 Eur/ha.
T. Beinoras taip pat siūlo naudoti kuo daugiau šių elementų. „Pavyzdžiui, ką reiškia trumpaamžių medingų augalų juostos lauke? Tai bioįvairovė, gyvūnų namai, visų vabalų namai, gerųjų vabalų namai. Daugiamečių žolių juostos yra labai svarbios, jeigu žvelgsime į gamtosauginę pusę,“ – sako T. Beinoras.
Kitas labai svarbus momentas – tokie elementai chemizuotuose ūkiuose ir jų priežiūra.
„Žmonės galvoja, jeigu jau padariau juostą, tai iš karto aišku, kad chemikalų reikia naudoti mažiau, ypač atsisakyti insekticidų, nes jeigu pritraukiam bites ir visokius gerus vabalus, o važiuojam su purkštuvu, nesvarbu kada – dieną ar naktį, vis tiek nepapsisaugosime nuo jų sklaidos į šoną, tad dalį vabalų išžudysim. Tai kam tada daryti tuos namus, jei paskui patys jiems ir pakenkiam“, – pabrėžia T. Beinoras.
Kokie elementai perspektyviausi
Asociacijos vadovas įvardija ir tai, kas gali pasiteisinti kitais metais:
„Tai taškiniai elementai, kur reikia medį ar dar kažką pažymėti. Jei smulkus ūkininkas esi, kažkiek trūksta kraštovaizdžio elementų, tai gali taškinį pasirinkti, bet pagrindinį skaičių reikia susirinkti iš rimtų, tikrai duodančių naudą elementų. Tai yra vandens apsauginės juostos taršai mažinti ir jei jos bus privalomos, vienareikšmiškai jas deklaruosime, niekur nuo to nepabėgsime.“
K. Simonaitytė taip pat išskiria perspektyviausius elementus. Pavyzdžiui, įrengti naują vandens telkinį yra ir brangu, ir ganėtinai sudėtinga. Todėl ministerija planuoja orientuotis į tokius elementus, kaip įvairios juostos. Apsauginės juostos prie vandens telkinių yra itin efektyvios ir naudingos, taip pat ir medžių juostos, kurios galėtų dalyti laukus, saugoti laukų pakraščius. Tokie elementai teikia įvairias naudas – pradedant apsauga nuo dirvožemio erozijos, kuri yra labai reikšminga, nes jau ryškėja eroduojančių laukų tendencija, tad poreikis tokiems elementams yra labai didelis.
Kaimo plėtros programos indėlis mažinant klimato kaitą ir saugant bioįvairovę
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m strateginiame plane iškelti tikslai, prioritetai ir poreikiai įvairiapusiškai apima visą tvarų vystymąsi. Kovoti su klimato kaita, mažinti CO2 emisijas, saugoti biologinę įvairovę bei didinti ūkių atsparumą padeda jau devintus metus teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones.
Deklaruodami pasėlius, žemdirbiai kartu galėjo teikti paraiškas gauti paramą pagal KPP 2014-2020 m. priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ (veiklos sritis „Miško veisimas“) ir Strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones: „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.
Parama už ūkinius gyvūnus teikiama pagal tęstinės KPP 2014–2020 m. priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ ir Strateginio plano kaimo plėtros intervencinę priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.
