Specialistai prideda, kad nors rinkos aktyvumas džiugina, visgi atsiranda baimė po kurio laiko įsisukti į burbulą.
Ketvirtis – „banaliai rekordinis“
Nekilnojamo turto agentūros „Citus“ analitikų išankstiniu skaičiavimu, kovą sostinės pirminėje būsto rinkoje rezervuoti net 966 nauji butai ir kotedžai, o per visą pirmąjį ketvirtį (sausio-kovo mėnesiais – aut. past.) – net 2 446.
„Tai yra beveik 60 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (1 546) ir 24 proc. daugiau nei per tris paskutinius 2020 m. mėnesius (1 970). Na, o pernai kovą, kai prasidėjo karantinas ir rinka sustojo, rezervuota beveik 3,5 karto mažiau nei per kovo mėnesį šiemet – 291 būstas“, – skelbiama įmonės pranešime žiniasklaidai.
Įmonės teigimu, tokie skaičiai rinkoje ir stebina bei džiugina, ir signalizuoja raudonomis šviesomis,“ – sako įmonės nekilnojamojo turto projektų valdymo investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Specialisto teigimu, jau kurį laiką kalbama, kad Vilniaus būsto rinkos talpa yra didesnė nei iki šiol buvo manoma: lyginant su panašiais pagal daugelį faktorių Lenkijos miestais – Krokuva, Poznane, Vroclavu – ar Suomijos sostine Helsinkiu, tai 800 –1 000 rezervacijų per mėnesį yra normalus skaičius, atitinkantis paties miesto ir pragyvenimo lygio jame augimą.
„Iš kitos pusės, svarbu, ar rinka yra tvari ir pastovi – brandi. Tokias naujo būsto pardavimų apimtis Lietuvos sostinė pasiekė vos per kelis mėnesius. Jei augimas taps nuosaikus rinkos aktyvumas išliks dabartiniame lygyje pusę metų ir ilgiau, situacija ims stabilizuotis: sandėlis augs ir kainų šuoliai sumažės. Tačiau, jei augimas išliks toks pats stiprus, rinka ims kaisti“, – įspėja Š. Tarutis.
Jo teigimu, tokiam pirkėjų aktyvumui yra daugybė paaiškinimų, tačiau vienas svarbiausių – staigaus kainų augimo ir pasirinkimo mažėjimo išprovokuotas stiprus spaudimas greičiau priimti sprendimą įsigyti būstą.
„Išeina užburtas ratas, nes dėl paklausos toliau auga kainos, o pasiūla nespėja su pirkėjų padiktuotu tempu. Tai yra rizika patekti į burbulą“, – neslepia Š. Tarutis.
Kituose miestuose ramiau
Visgi NT agentūros „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas atkreipia dėmesį, kad situacija Kaune – kur kas ramesnė nei Vilniuje.
Agentūros duomenimis, per mėnesį Kaune susitarta dėl 116 būsto pardavimo, o rinką papildė dar 67 nauji būstai.
„Kovo pardavimai dvigubai didesni už 2018 – 2020 metų vidurkį, tačiau, skirtumas yra sąlyginai nedidelis. Geri laikinosios sostinės rezultatai lėmė, kad šiuo metu rinka atitinka prieš pandeminį lygį“, – rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.
Tuo metu Klaipėdoje fiksuojamas simbolinis pasiūlos padidėjimas – 16 butų bei kiek mažesni nei praėjusiais mėnesiais pardavimai.
„Pardavimams ir toliau išliekant didesniais už naują pasiūlą, būsto pirminėje rinkoje liko vos 9 mėnesiams. Kita vertus, Klaipėda šiuo metu gyvena „naujos pradžios“ laukimu, kuomet rinkai bus pasiūlyti nauji projektai“, – teigia T. S. Kvainickas.
Specialisto teigimu, šiuo metu pagrindo NT rinkos aktyvumo šuoliui uostamiestyje suteikia tiek pajūrio kurortų Palangos, Šventosios ir Neringos rezultatai, tiek bendras nekilnojamojo turto rinkos suaktyvėjimas Lietuvoje.
Visgi, T. S. Kvainicko teigimu, jeigu gyventojų požiūris dėl būsto svarbos nepasikeis, tikėtina, kad vystytojai ir nauja pasiūla nespės vytis paklausos, o tai gali paskatinti spekuliatyvius rinkos dalyvių veiksmus.
„Esant ribotai pasiūlai, jos kainos koreguojamos daug lengviau, ir būstas gali tapti iš tiesų sunkiai įperkamas. Atrodytų, egzistuoja akivaizdus priešnuodis – tereikia, kad vystytojai užtikrintų didelį naujo būsto pasiūlos kiekį, kuris apribos kainų kėlimo galimybes.
Tačiau siekis stabilizuoti rinką dideliu kiekiu parduodamo būsto gali atsigręžti prieš pačius vystytojus, tuo atveju, jei pirkėjų požiūris į būsto pirkimą pasikeistų, ir iš paklausos kylantis spaudimas atlėgtų.
Jeigu visi vystytojai nesiūlo naujo būsto, jie gali parduoti esamą pasiūlą brangiau. Jeigu dalis vystytojų ją siūlo, jie nekonkuruoja su kitais vystytojais dėl pasiūlos kiekio, o jeigu visi vystytojai siūlo naujus projektus – galimas pasiūlos pertekliaus susiformavimas“, – neslepia T. S. Kvainickas.
