Baltijos dugnu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream“ projekto vykdytojai šiomis dienomis susilaukė naujų priešininkų ir sąjungininkų, rašo dienraštis „The International Herald Tribune“.
Antradienį Švedijos oficialieji asmenys pranešė, kad „Nord Stream“ statybos iniciatoriams buvo išsiųstas prašymas pasirinkti kitą dujotiekio maršrutą, kad nebūtų padaryta žalos aplinkai. Šis prašymas, apie kurį iš anksto buvo pranešta per praėjusią savaitę Osle vykusį penkių kitų valstybių, kurias tiesiogiai palies dujotiekio statyba – Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos ir Rusijos – atstovų susitikimą, tapo nauju smūgiu „Nord Stream“ konsorciumui, jau ir taip gaištančiam laiką dėl vis nesuteikiamų statybos leidimų, teigia dienraštis.
Praėjusią savaitę Europos Parlamentas paragino Europos Sąjungos valstybių vyriausybes ir ES Komisiją nepritarti naujoms stambioms investicijoms į infrastruktūros projektus, kol nebus gautas kompleksinių poveikio aplinkai tyrimų išvados.
Naujasis Lenkijos, kuri statomo dujotiekio atžvilgiu užima ypač griežtą poziciją, premjeras Donaldas Tuskas pareiškė norintis, kad 6 milijardų eurų vertės projekto įgyvendinimas būtų visiškai sustabdytas. Lenkija kaltina Vokietiją ir Rusiją keliant pavojų Lenkijos ir Baltijos šalių saugumui ir pažeidžiant šių valstybių nacionalinius interesus.
„Pasiruošimas šiai iniciatyvai, šitam projektui buvo nepakankamas, – antradienį spaudos konferencijoje sakė D. Tuskas. – Tikiuosi sulaukti tam tikrų signalų, o jie jau girdimi, kad artimiausioje ateityje šio projekto rėmėjai bus pasirengę jį rimtai pakoreguoti.“
Tačiau Maskvoje Vladimiras Putinas, kuris kartu su buvusiu Vokietijos kancleriu Gerhardu Schröderiu nuo pat pradžių rėmė šio projekto idėją, antradienį sudarė sutartį su Nyderlandų dujų infrastruktūros bendrove „Gasunie“. „Gasunie“ kartu su Rusijos dujų monopolininke „Gazprom“ ir Vokietijos bendrovėmis „Wintershall“ bei „E.ON Ruhrgas“ tapo ketvirtuoju „Nord Stream“ projekto partneriu.
Sutinkamai su sutarties, kurią Putinas pasirašė su Nyderlandų ministru pirmininku Janu Peteriu Balkenende, sąlygomis „Gasunie“ atiteks 9 proc. konsorciumo „Nord Stream“ akcijų, o abi Vokietijos bendrovės sumažins savą akcijų dalį iki 20 proc. „Gazprom“ išlaikys savąjį 51 proc. dujotiekio akcijų paketą.
Prisijungusi prie konsorciumo „Gasunie“ padės „Gazprom“ sustiprinti pozicijas Europoje, teigia dienraštis. Rusijos dujų milžinė turi galimybę įsigyti iš „Gasunie“ 9 proc. dujotiekio Balgzandas – Bactonas akcijų. Šis dujotiekis jungia „Gasunie“ tinklą su D. Britanija – rinka, į kurią neseniai įėjo ir savąją dalį sparčiai plečia „Gazprom“. Šiuo dujotiekiu gamtinės dujos iš Rusijos bus transportuojamos į D. Britaniją.
„Gasunie“ kaip ketvirtojo partnerio dalyvavimas pabrėžia šio svarbaus infrastruktūros projekto reikšmę visai Europai“, - pareiškė „Gasunie“ valdybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius Marcelas Krameris. Pasak „Nord Stream“ konsorciumo atstovų, jie taip pat tikisi, jog „Gasunie“ išsklaidys Lenkijos ir Baltijos valstybių, laikančių dujotiekį išskirtiniu Rusijos ir Vokietijos projektu, kuriuo siekiama užvaldyti regiono energetikos sektorių, nerimą.
Nepaisant džiūgavimų Maskvoje konsorciumui dar teks gauti visą eilę leidimų statybai vykdyti, rašo „The International Herald Tribune“. Švedijos, kurios vyriausybė dėl ekologinių priežasčių užima tvirtą neigiamą poziciją dujotiekio projekto atžvilgiu, oficialieji asmenys tvirtina, kad „Nord Stream“ nesugebėjo pateikti alternatyvių maršrutų.
„Mes vis dar laukiame, kol „Nord Stream“ pateiks poveikio aplinkai analizę, - pareiškė derybose Švedijos aplinkosaugos ministeriją atstovaujantis Stenas Jerdeniusas. – Tačiau mes taip pat prašome pateikti galimo poveikio aplinkai analizę, į kurią būtų įtrauktas alternatyvių dujotiekio maršrutų Baltijos jūroje apibūdinimas. Mes galėsime palyginti maršrutus“.
Kol kas nė viena šalis, kurias tiesiogiai palies dujotiekio tiesimas, nedavė leidimo statyboms. Jos laukia galutinio 1991 m. ESPOO (Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste) komisijos, vertinančios kelių šalių vykdomų projektų poveikį aplinkai, sprendimo, teigia „The International Herald Tribune“.
Švedijos aplinkosaugos ministras Andreasas Carlgrenas praėjusią savaitę Osle pareiškė, kad „Nord Stream“ pasirinko per visą eilę jūros rajonų, kuriuose po Antrojo pasaulinio karo Sovietų sąjunga paskandino minas ir cheminius ginklus, einantį maršrutą. Be to, dujotiekį numatyta tiesti palei rajonus, kurie yra ypatingais saugomi vykdant ES inicijuotą projektą „Natura“.
„Nord Stream“ tikėjosi gauti leidimus iki šių metų pabaigos ar vėliausiai iki kito pavasario, teigia dienraštis. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad dėl gamtosaugos ir Baltijos regiono šalių prieštaravimų bus rengiami vieši statybos projekto svarstymai, „Nord Stream“ atstovas spaudai Jensas Mülleris antradienį pareiškė, kad konsorciumas tikisi visus leidimus gauti iki 2009 m. pavasario.
Jis pabrėžė, kad „Nord Stream“ vis dėlto sugebės iki 2010 m. užbaigti pirmąjį dujotiekio statybos etapą ir pasiekti 27,5 mlrd. kubinių metrų dujų tiekimo apimtis. Pasak Müllerio, antrasis statybos etapas gali būti užbaigtas dar po metų. Savo ruožtu „Nord Stream“ techninis direktorius Sergejus Serdiukovas pareiškė, kad dujotiekio atkarpos, kuri bus tiesiama jūros dugnu, statybos pradžia bus atidėta pusmečiui –iki 2009 m. liepos mėnesio, rašo „The International Herald Tribune“.
