Ekologinė projekto „Nord Stream“ poveikio aplinkai (pagal JT EEK Espo konvenciją) ataskaita baigta ir bus pateikta visuomenei svarstyti nuo 2009 metų kovo pradžios, pranešė projektą vykdantis konsorciumas „Nord Stream“.
Pranešime nurodoma, kad iki to laiko kompanija pateiks išverstą į devynių Baltijos šalių kalbas ataskaitos tekstą su visomis galutinėmis pastabomis ir komentarais. Taip nuspręsta penktadienį Kopenhagoje vykusiame devynių Baltijos regiono šalių atstovų susitikime.
Kiekvienos šalies visuomenė galės susipažinti su JT EEK Espo ataskaita pagal atitinkamus kiekvienos šalies įstatymus, pažymima pranešime.
Espo konvencija nurodo, kad projektą vykdančios šalys privalo informuoti savo kaimynes apie projekto poveikį aplinkai.
Vykdydamas šias nuostatas, konsorciumas „Nord Stream“ Baltijos regiono šalims pateikė kol kas tik anglišką Espo ataskaitos versiją.
Projektui „Nord Stream“ įgyvendinti būtina gauti penkių šalių - Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos - per kurių teritorinius vandenis dujotiekis bus tiesiamas, sutikimą. Taip pat būtina informuoti Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, nes šioms šalis Baltijos dugnu eisiantis dujotiekis taip pat turės įtakos.
Dėl šio dujotiekio Lenkija nerimauja todėl, kad sumažės jos vaidmuo tiekiant Rusijos dujas Vakarų Europai bei bus pažeistas energetinis saugumas. Suomija, Švedija ir Baltijos šalys tvirtina, kad dujotiekis gali teršti Baltijos jūrą.
Konsorciumo pranešime nurodoma, kad „Espo ataskaita dėl „Nord Stream“ projekto parengta konsultuojantis su visomis Baltijos regiono šalimis. Tai užtikrina dujotiekio saugumą ir attinka nacionalinius ir tarptautinius standartus".
„Nord Stream“ techninio direktoriaus pavaduotojas Dirkas von Amelnas (Dirkas fon Amelnas) sakė, kad „ekologiniams tyrimams ir planavimui kompanija išleido daugiau kaip 100 mln. eurų (345 mln. litų)“.
